Mes labai mėgstam vištieną ir itin dažnai ją valgom. Kartais pritrūksta fantazijos kaip KITAIP ją paruošti, kad nebūtų nuobodu... Labai skaniai valgėme pyragą, o kartą ekspromtu gavosi pyragėliai :) Tiesiog apsižiūrėjau, kad ne tokios tešlos nusipirkau...
Receptukas labai paprastas- atsišildau šaldytą tešlą (renkuosi tą pakuotę, kur būna 6 lapeliai). Kol tešla šyla, gabaliukais ar nedidukėmis juostelėmis susipjaustau vištienos file, įtrinu ją prieskoniais ir palieku pasimarinuoti šaldytuve. Kai tešla atšyla, lapelius pjaunu perpus ir tą puselę dedu į tartalečių formą, gaunasi kaip krepšelis. Tuomet į tą krepšelį įdedu šiek tiek vištienos, daržovių, įpilu kelis lašiukus grietinėlės (jos galima nenaudoti, bet tuomet vištiena būna sausoka) ir kišu į iki 180-200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepu apie 20 minučių, kol tešla paruduoja. Skaniausi karšti, kaip antras patiekalas, bet galima valgyti ir šaltus, kaip sotų užkandį.

Kai yra kokia proga progelė, man smagiau NEvalgyti namie- tada ir gaminti nereikia, ir maistas kitoks, ir šiaip aplinka pasikeičia :) Deja, dabar tam labai nepalankus metas... krizės, pandemijos... taigi sėdim namie ir teks valgyti nekeičiant aplinkos, bet juk vistiek norisi ko nors įdomesnio ir skanesnio nei kasdien :)
Prieš kurį laiką Neringos puslapyje radau labai įdomius įtrūkusius sausainius. Vis ruošiausi pabandyti (šokoladas jau gerą savaitę sutrupintas ir laukia sunaudojimo :) ), bet vis kažkaip gal ryt... Visgi vakar susikaupiau ir paruošiau tešlą, kad pernakt pastovėtų šaltai, o šiandien galėtume smaguriauti.
Taigi, sausainiams reikės:
225 g smulkinto šokolado
cukraus (dėjau tik truputį)
2 kiaušinių
110 g sviesto
2 stiklinių miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
truputėlio druskos
cukraus pudros sausainiams apvolioti

Eiga:
Ištirpiname sviestą bei šokoladą. Kol masė vėstą, išplakame kiaušinių baltymus, tuomet po truputį sudedame cukrų, trynius, supilame atvėsusią sviesto/šokolado masę. Tuomet beriame miltus bei kepimo miltelius , druską ir maišome, kol masė tampa kietoka. Tada masę nakčiai įkurdiname šaldytuve. Kitą dieną formuojame rutuliukus, juos apvoliojame cukraus pudroje ir sudėję ant kepimo popieriumi išklotos skardos kepame 165 laipsnių temperatūroje geras 15 minučių (kepimo laikas iš tiesų toks neapibrėžtas... suėjus 10 min pro stiklą stebėjau kaip sausainiai kepa ir išjungiau tuomet, kai jie pradėjo trūkinėti. Dabar net manau, kad galėjau dar minutę kitą palaikyti)
Iškepusius sausainius paliekame atvėsti ir laikome sandariame indelyje (jei pavyksta išsaugoti nesuvalgytus :) )

Sausainiai gavosi nuostabūs ir tikrai dar ne kartą kepsiu! Manieji gavosi ne tokie šventiškai balti, bet vistiek be galo skanūs!!!



Pastaruoju metu gyvename amžinam remonte, panašu, kad tai tęsis dar ilgai... Na, bet po truputį viskas bus gražu!

Dabar artėja laikas, kai reikės įrengti vaikų kambarį. Minčių ir svarstymų ta tema daug- vaikas dar visai mažutis, norisi sukurti jam vaikiškai spalvotą ir linksmą pasaulį, kuris atspindėtų vaikystę, tuo pačiu norisi, kad po kelerių metų nereikėtų visko iš esmės keisti atsibodus spalvoms ar atsiradus naujam šeimos nariui... Kaip rasti tą aukso viduriuką kol kas nežinau... Vartant galerijas internete, akys dažniausiai krypsta link dviaukščių variantų- tiek dviaukščių lovų (bet... ar verta tokią įsigyti, jei antra lova bus tuščia neribotą laiką :) ), tiek paaukštintos lovos ir išnaudotos erdvės po ja? Kompiuteris pilnas įvairių įvairiausių pavyzdėlių, jau pati baigiu pasimesti juose, todėl po truputį kelsiu čia.
Taigi, pradedam!
Nesenai radau Italų firmą Tumidei, gaminančią labai įdomią Tiramolla kolekciją. Čia gal nėra tos vaikiškos svajonės , tačiau, manau, kad bent jau dalis baldų puikiai tinka tiek darželinukui, tiek paaugliui.

 



Iki gražiausios žiemos šventės liko vos mėnuo... Kviečiu prisidėti prie labai gražios IKI akcijos ir pasistengti, kad Kalėdų senelis su dovanėlėmis aplankytų ir sunkiai gyvenančių šeimų vaikučius.
Jums tai nieko nekainuos, bet kiekvienas paspaudimas atneš po 5 centus vaikučių dovanoms! Aukoti galima kartą per valandą, taigi verta pasistengti :)
Naršydama internete radau įdomų puslapiuką , kuriame labai patiko ši idėja. Puikiai įsivaizduoju kažką panašaus virš savo miegamojo lovos :)

Visada maniau, kad vaikus maitinsiu iki pusės metų, deja, tai tikriausiai vienintelis visišką fiasko patyręs išankstinis nusistatymas! Artėjant pusmetukui išties ketinau baigti maitinti, juolab, kad jo nuo pirmųjų savaičių nebuvo daug ir teko primaitinti mišinėliu. Bet... likus vos porai savaičių susiruošėm atostogų ir prieš išvažiuojant prasidėjo ilgai trukęs košmaras- mes, susikrovę daiktus atsigulėm, o vaikas atsikėlė! Kadangi mūsų mažasis maždaug nuo mėnesio išmiegodavo visą naktį, tai toks siurprizas buvo labai netikėtas. Blogiausia, kad jis kėlėsi kasnakt- iš pradžių tai nurašėm vietos pasikeitimui, vėliau dygstantiems dantukams, skiepui ir t.t. Po gimdymo buvom pasiruošę nemigai ir keltis nebuvo sunku, tačiau tuomet ji užklupo labai netikėtai. Jaučiausi nuolat pervargusi, ilgainiui vaikas net pradėjo miegoti su mumis, nes nebepajėgdavau po kelis kartus per naktį jo nešioti iš jo-į savo- ir vėl į jo lovelę, neretai užmigdavau vos pasiguldžiusi jį šalia, todėl nusprendėm, kad saugiau bus jam miegoti kartu.
Rasta informacija, kad yra vaikų, kurie taip staiga pradeda nemiegoti ir  nemiega iki metukų, varė neviltin, nes tas gimtadienis atrodė dar BE GALO toli, dar baisiau buvo girdėti, kad kai kurie vaikai nemiega net iki pusantrų.
Kai mažyliui buvo maždaug dešimt mėnesių, pabandėm atsisakyti pienuko, bet naktis ir kita diena buvo tokios košmariškos, kad eksperimentas tą dieną ir baigėsi, nekantriai laukėm pirmojo gimtadienio. Kuris, keista, bet atėjo ir praėjo, nepalikęs jokių pokyčių... lygiai taip pat atėjo ir praėjo pusantrų metukų sukaktis... Pervargimas darė savo, nes vaikas ramiai nemiegodavo ir dieną, jam vis reikėjo mamos... su vyru pakalbėdavom, kad tinkamo laiko tikriausiai nebus niekada- tai mes pavargę, tai vaikas serga, tai dantys dygsta, tai vasara, tai žiema... na, nėra idealaus meto... Taigi vieną dieną ėmėm ir nusprendėm, kad VISKAS.
Be galo smagu, kad būdamas 1,8 mėn. , sūnelis jau buvo visiškai atsisakęs pienuko! Mane išties labai nustebino tai, kad atsisakėm jo gana lengvai, be didelių isterijų, nemigos, buteliukų mėtymo ar rūbų plėšymo. Džiaugiuosi, kad vaikas tikriausiai jau buvo tam pasiruošęs! Smagu ir tai, kad ir man pačiai vos porą kartų teko išsitraukti pientraukį. Bet visų smagiausia, kad jis beveik kasnakt ramiai miega! Jausmas nepakartojamas!

Darkart perskaičius įrašą atrodo, kad visus tuos metus gyvenom juodam košmare :) Iš tiesų miego labai trūko ir nuovargis buvo didžiulis, bet jei būtų buvę žiauriai  blogai, tikrai nebūtume tiek ilgai laukę. Kaip ten bebūtų, vaikų auginimas- juk ne atostogos tropikuose, kur guli sau po palme,o vaikas auga pats :) Pienuko nelaikėme panacėja, tačiau išties smagu, kad iki pusantrų metukų sūnelis beveik visiškai nesirgo ir puikiai augo!
Įdomūs visgi tie vaikai...
Praėjo beveik mėnuo nuo sauskelnių akcijos pradžios, o rezultatais pasigirti nelabai galim. Gaila, bet panašu, kad susidūriau su mažo žmogučio protestais :) Gal pradžia nelabai gera buvo (kartu vyko ir kita, pienuko atsisakymo akcija), gal šiaip ragiukai... bet reziumė paprastas- su manim nelabai net ant puoduko nori sėstis, nors beveik visada praneša, kad jau reikėtų... jei tėtis namie, tai liepia jam eiti kartu :) Pas senelius kuo gražiausiai prašėsi ir tvarkingai viską darė jau prieš dvi savaites!
Na, bet manau, jog su tais ragiukais susitvarkysim, svarbiausia, kad vaikas jau supranta kam tas puodas reikalingas, kad šlapios kelnės komforto neprideda, suprato savo poreikius ir žino, kad pasiprašius ir atsisėdus ant puoduko, turinys turėtų likti ten :)
Išties smagu buvo stebėti vakar prasidėjusius naujus jo žaidimus, kai meškiuką ne tik apkabina, valgydina, bet ir ant puodo sodina, įsakmiai pranešdamas ką ten daryti :)))
Šįmet atradau moliūgą. Pernai vaikui patiko tyrelės su moliūgu, bet jie labai dideli, nesiryžau pirkti, nes nežinojau kur tiek reikės dėti :) Dabar visgi pasiryžau ir nusipirkau. Jau antrą kartą.

Žinoma, pirmiausiai išviriau sriubos- į verdantį vandenį pridėjau pjaustytų moliūgo gabalėlių, truputį paviriau, tuomet sutryniau smulkintuvu, įdėjau lydyto sūrelio , dar kartą užvirinau ir viskas, sriuba gatava! Man ji tokia skani, kad tiesą sakant, tą dieną nieko daugiau ir nebevalgiau, tik keletą lėkščių sriubos :)
Savaitgalį sugalvojau iškepti moliūgo pyragą. Dabar čia bus vienas mėgiamiausių pyragų, nes jis išties pasakiškai skanus- ypač kol karštas.

Taigi, pyragui iškepti reikės:
500 g moliūgo
2 kiaušinių
stiklinės cukraus (geriau rudojo)
pusės stiklinės aliejaus 
3 stiklinių miltų
1 šaukštelio kepimo miltelių

Eiga:
Moliūgą nulupti ir susmulkinti, sudėti cukrų (aš cukrų maišiau- pusę stiklinės rudojo ir pusę įprasto balto), aliejų, kiaušinius ir išmaišyti. Suberti miltus, kepimo miltelius, vėl išmaišyti.  Supilti gautą masę į kepimo formą ir ~ valandą kepti 200 laipsnių karštumo orkaitėje. Galima paskaninti džiovintais vaisais, riešutais, įdėjau keletą auksinių razinų, jos čia išties tinka.