Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie Kalėdinio stebuklo akcijos ir pasistengusiems, kad kuo daugiau vaikučių patikėtų, kad stebuklų visgi būna!
Iš vyro pasakojimų apie vaikystę ir iš tų vaizdų, kuriuos teko matyti su jo mažais pusbroliukais, žinojau (t.y. maniau, kad žinau), jog mūsų vaikas nebus dovanėlė. Bet juk visada taip yra, kad galvoti apie tai kaip susitvarkai su sunkumais yra viena, o tvarkytis su jais- visai kas kita. Ypač , kai tie sunkumai  ne šiaip koks nesusipratimas, o gyvas pasiutęs velniukas, kuriam dar nė dvejų metukų nėra...
Taigi... velniukas neblogus ragiukus buvo užsiauginęs, daug kaprizų rodė, isteriškai šaukė, rėkė, mušėsi ir visaip kitaip reiškė savo norus ar nepasitenkinimus. Išties kartais apimdavo neviltis, kai jis visą dieną nemiega ir beveik ištisai šaukia... Tokiomis akimirkomis galvojau KĄ darau ne taip, nes jis dar mažas... Išties ne toks jau ir mažas... t.y. pakankamai didelis, kad prigalvotų visokių šunybių... Tiesa, pradžioje man atrodė nerealu, kad ne namie ir be tėvų mūsų velniukas virsta į angeliuką!!! Negalėjau tuo patikėti, kol vasarą nesusitikau su vaikystės drauge, auginančia tokį pat velniūkštį, ji pasakojo tą patį... namie velniukas, pas senelius / daržely  etc.- angeliukas. Išsikalbėjom ir pasidarė ramiau...  Visgi aplinkinius įtikinti ne taip paprasta (tiesa, neturiu tikslo jų įtikinėti), paskutinis atvejis buvo per Kalėdų senelio šventę - viena mama man pasakė  "jūsų berniukas toks ramus..." Žinoma, ji tokią nuomonę susidarė mano vaiką matydama tarp kitų vaikų ir vos kelis kartus po kelias minutes per savaitę, bet visgi, mažojo velniuko įvaizdis nenuginčijamas :)
Vis ieškau knygos "Mažylio sutramdymas" (tikiuosi, kad netrukus bus pakartotas tiražas...) ir staiga pastebiu POKYČIUS.
Pas mus dabar karaliauja periodas LELIS ir KOTE (paprasčiau kalbant- jis (lelis :)) ) nori viską daryti kartu / arba tiesiog pats). Vaikiška kėdutė iš vonios kambario atkeliavo į virtuvę ir dabar turiu mažą pagalbininką :) Kūčių vakarienę ruošėm kartu. Žinoma, po kurio laiko jam pabodo padėti, o tarpuose tiesiog stebėti ką aš darau, todėl jis nulipo nuo kėdės ir išėjo į kambarį. Netrukus ėjau žiūrėti kas vyksta, nes namie tvyrojo keista tyla. Tikėjausi išvysti ką nors įdomaus, nes tyla, tai tokia būsena, įsivyraujanti tik tada, kai vyksta kas nors nepaprasto (pvz pakabinamos spintelės kraustymas užsilipus ant virtuvės stalo...), išties nustebau, kad jis tiesiog sėdėjo ant grindų ir žaidė. Ne su kokiais mano popieriais ar tėčio CD, o su savo ŽAISLAIS. Fantastika! Tiesiog Kalėdų stebuklas! O esmė, kad tai ne vienkartinis atvejis... pastaruoju metu jis išties tapo ramesnis ir kuo puikiausiai vienas žaidžia, man net nebereikia sėdėti šalia ir stebėti jo žaidimų. Žinoma, prižiūrėti reikia, nes jis savo žaislais neapsiriboja ir kartais pasitaiko labai įdomių vaizdelių.
Šįmet per Kūčias norėjau kuo įvairesnių patiekalų, kad būtų mažiau silkės. Vienas iš atradimų- aguonų virtunukai. Skonis įdomus, išties puikiai tinka Kūčių stalui.
Reikės:
aguonų
džiovintų vyšnių
graikiškų riešutų
medaus
2-3 stiklinių miltų
trupučio vandens
aliejaus

Eiga:
Pirmiausiai nuplauname ir išbrinkiname aguonas. Kol jos brinksta, iš miltų, vandens ir aliejaus išminkoma tešla (minkoma tol, kol nelips prie rankų, vis po truputį dedat daugiau miltų) , tuomet ji pusvalandžiui paliekama pastovėti.
Tada ruošiame įdarą- susmulkiname išbrinkusias aguonas, o tada ir riešutus bei vyšnias, į masę įmaišoma truputėlį medaus. Receptą radau žurnale Virtuvė Nuo... Iki..., ten buvo siūloma riešutus pakepinti, tačiau aš to nedariau.
Kai viskas paruošta, kočiojame tešlą ir gaminame virtunukus. Aš naudojau didesniąją koldūnų formą. Proporcijų  nerašau, nes viskas priklauso nuo to, kokio kiekio reikia... Aš virtinukus gaminau vienam vakarui, tai to tešlos kiekio užteko, o įdaro perteklių teko išmesti,  nes prisiruošiau be galo daug :)
Labai neblogas patiekalas dar ir todėl, kad jį galima pasigaminti iš vakaro ar net prieš savaitę, užšaldyti ir išvirti tik prieš pat vakarienę!
Tikriausiai kažkada jau rašiau, kad mes dažniausiai valgom vištieną. Vien pjaustyta ir kaip nors pakepinta jau laaabai senai pabodo... Berods pavasarį atradau vištienos blynelius. Nuostabus receptas, juolab, kad pagaminama išties greitai.
Mano brolis, blynų mylėtojas dar nuo vaikystės, pasijuokė iš mano vištienos blynelių, sakydamas, kad čia kepsniukai :) Bet man čia vistiek BLYNAI :)

Reikės:
0,5 kg vištienos filė (galima naudoti ir nukaulintą mėsytę)
kiaušinio
gero šaukšto krakmolo
šaukšto majonezo
vištienos prieskonių

Eiga:
Vištienos file susipjaustome labai mažais gabaliukais, paprieskoniuojame, įmušam kiaušinį ir šaukštą krakmolo ir viską gerai išmaišome. Tuomet dedam krakmolą, išmaišom, šaukštu kabinam masę ir kepam! Garnyrui tinka viskas- nuo virtų bulvių iki grūdų košių. Mums labai skanu su kukurūzų koše, žinoma, šviežių daržovių salotos tiesiog būtinos!
Iš tos masės blynelių gaunasi ne itin daug, todėl aš kartais dedu ir keletą smulkiai tarkuotų morkų, arba moliūgo. Tik tada masę apie valandą reikėtų palaikyti šaldytuve ir tik po to dėti krakmolą bei kepti.
Kadangi turiu labai daug juodojo šokolado ir jo niekaip nesuvalgom, vis bandau gaminti įvairius saldainius. Jau kurį laiką planavau gaminti triufelius ir kaip tik per Lietuvos Ryto TV savaitgalio laidą pamačiau labai nesudėtingą receptuką. Neturėjau kuo užsirašyti, norėjau dėl to recepto pažiūrėti kartojimą, tačiau nepavyko... Kai radau formeles (pasirodo, ne bet kur jų yra... baltas mačiau tik specializuotoje indų parduotuvėje už fantastinę kainą), tai bandžiau iš atminties, tikiuosi, nieko nepraleidau.

Triufeliams reikės:
200 g juodojo šokolado
200 g riebios grietinėlės
šaukšto brendžio ar konjako
karčios kakavos apvoliojimui

Eiga:
Maišant pakaitiname grietinėlę ir gabaliukais laužytą šokoladą, kol šokoladas visiškai ištirpsta ir lieka vientisa masė, tuomet įdedame šaukštą brendžio (galima daugiau ar kokį kitokį gėrimą naudoti- priklausomai nuo to, ką mėgstate), supilame masę į plokščią indą ir kelioms valandoms (geriausiai- nakčiai) paliekame šaldytuve. Kai masė sustingsta, šaukšteliu imame nedidelius gabaliukus, formuojame rutuliukus ir juos apvoliojame kakavos milteliuose. Laidoje mačiau, kaip naudoja ne šaukštelį, o tą spec apvalų įrankį, skirtą bulvėms išskobti- išties labai patogu ir rutuliukai gražesni, bet aš tokio neturiu, tai naudojau paprastą arbatinį šaukštelį. Formuoti reikia greitai, nes masė labai greit minkštėja.
Puikus skanėstas prie kavos! Tinkamas desertas vaišių stalui papuošti- spalvotos formelės atrodo tikrai žaismingai ir smagiai, nors iš pradžių gailėjausi, kad tik tokias radau :)


Jau keletą metų stengiamės maitintis sveikiau ir bent kartą per savaitę mėsą pakeisti žuvimi. Dažniausiai renkamės pangasiją arba skorpionžuvę, rečiau kitas žuvų rūšis. Išbandžiau visokiausius variantus- nuo kepimo orkaitėje iki keptuvėje, bet vis kas nors netinka arba tiesiog atsibosta... Šįkart kepiau keptuvėje, apvoliotą džiūvėsėliuose.
Reikės:
pangasijos file
džiūvėsėlių
kiaušinio
citrinos
trupučio krakmolo

Eiga: 
pirmiausiai pangasiją susipjaustau nedideliais gabaliukais, paprieskoniuoju ir aplaistau citrinos sultimis, tuomet viska apvolioju kiaušinyje ir dedu į krakmolo-džiūvėsėlių mišinį. Viską gerai išmaišau ir dedu į keptuvę, kur jau čirška gerai įkaitęs aliejus.
Garnyrui tinka šviežios daržovės bei grūdų košės (mes valgėm su grikiais), galima naudoti ar pasigaminti padažą, bet aš padažų nevalgau, tai nieko papildomai neruošiau.
Visus maišymus atlikinėjom kartu su vaiku- maišėm pasikeisdami- tai nuotraukos nėra, nes nebuvo prekinės išvaizdos :) Visgi skonio tai neįtakojo :))
Kelias pastarąsias dienas vis mąstau, kad reikėtų prisėsti ir surašyti žodelius, kuriuos  mūsų mažasis padauža jau moka ir taria, juk viskas taip greit pasimiršta...
Pradėsiu nuo Kas čia? - šis klausimėlis pas mus atsirado dar vasarą- maždaug birželio pabaigoje/liepos pradžioje. Jau senai pripratom, todėl labai nustebau, kad prieš kurį laiką bendraamžių mamytės pradėjo pasakoti, kad atėjo tas nelauktas kas čia???? periodas. Paprastas akivaizdus įrodymas kokie visi vaikai skirtingi...
Pas mus šis klausimas patobulėjęs- mažis rodo vis tuos pačius kelis daiktus ir vis klausia, tarsi laukdamas kol suklysiu atsakinėdama :))
Dar labai mėgsta klausinėti KUR? kur mama, kur tete, kur teta ... Jei pasakai, kad nėra, tai jis parodo kur :)

Taigi, taria, ačiū (prieš porą dienų išmoko, iki tol sakė čiu , reikšmė- ačiū/ prašau), lelia, tau (t.y. man - jis save vadina tau), mama, tete, dėde, teta, bamba, bomba, kamuoli, pampuoli (pampersas), tani (distancinis), bandi (bananas), donde (duona), kote (kartu), nou (noriu), am (paprastai reiškia, kad nori valdyti arba gerti), kaka, lio lio (alio), liaba (labas) , atia.

Žinoma, reikia nepamiršti tobulai įvaldytų  NE ir KĄ????

Daro mini sakinukus-žodžių junginius : Kur mama? Va mama! Nou bandi (noriu banano). Nou kote (noriu kartu).

Raideles mokomės pagal žodžius , kuriuos moka pasakyti  A (am), M (mama), T (tete), K (kamuoli), L (lialia), P (pampuoli), B (bamba), D (dede) ir G (Gediminas, pasakyti nemoka, bet parodyti gali)
Prieš kelias dienas perskaičiau apie Fantastišką karštą pyragą Deimos tinklaraštyje ir pagalvojau, kad kaip aš pati nesumąsčiau taip :) Esmė ta, kad aš jau keletą metų kepu "krokodilą" ir tešlą minkau, naudodama ruošinį picai, kildinu, laukiu... Šaldytos tešlos variantas žymiai patogesnis ir skanesnis, nes ne toks sausas!
Aš ruošiau savo senojo pyrago įdarą, nes jis mums be galo patinka, bet manau, kad tinka bet koks :)

Reikės:
0,5 kg šaldytos tešlos
0,5 kg maltos jautienos
svogūno
paprikos
kelių skiltelių česnako
prieskonių (persilado)
šiek tiek tarkuoto sūrio
kiaušinio
sezamo sėklų

Eiga:
Tešlą palieku atšilti ir gaminu įdarą. Labai smulkiai susmulkinu svogūną, truputį pakepinu jį kartu su malta mėsą bei prieskoniais, tada įmaišau smulkiai tarkuotą papriką ir palieku atvėsti. Kai atvėsta, įmaišau tarkuotą sūrį (geriau rinktis riebesnį, nes jis puikiai lydosi, aš naudoju Džiugo).
Kai tešla atšyla, dedu ją į kepimo popieriumi išklotą skardą, truputį pakočioju ir per vidurį sudedu atvėsusį maltos mėsos ir priedų mišinį, tešlos šonus užlankstau, suformuoju vyniotinį, aptepu kiaušiniu, pabarstau sezamais ir maždaug pusvalandžiui kišu į 180 laipsnių karštumo orkaitę. Kepama, kol tešla gražiai pagelsta.

Kitą kartą imsiu daugiau tešlos, nes dabar mums trims nelabai užteko...


Yra toks geras posakis- Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.
Vos spėjau susidėlioti darbus iki švenčių, o viskas ėmė ir pasikeitė... vyro komandiruotė paankstėjo... Gal ir gerai :) Be to, pamačiau, kad savaitgalį prekintis visgi neverta, nes šiandien važiavau į Ermitažą... vos radau kur sustoti, žmonių viduje BEGALĖ. Gerai, kad į maximą nereikėjo... o sako, krizė...
Manau, kad naujo darbų sąrašo nebesudarinėsiu, nes vistiek nuo to jų nesumažės, o kad truputį susimaišys seka, tai gal nieko tokio :)
Pernai ruošdama Kūčių vakarienę sužinojau, kad silkę galima naudoti ne tik salotoms, bet ir karštiems patiekalams. Išbandžiau, tikrai skanu! Šįmet mėginsiu patiekalų iš silkės gaminti kuo mažiau, nes mūsų mažasis spjauna ją lauk... Kadangi šis savaitgalis man "išeiginis", tai pabandžiau pasigaminti kotletukų ir jie tikrai keliaus į Kūčių meniu, manau, kad ir vaikas valgys, nes specifinio silkės skonio čia nesijaučia!
Reikės:
mažo indelio silkių file
svogūno
šaukšto krakmolo
riekelės batono
džiuvėsėlių apvoliojimui
mėgstamų prieskonių

Eiga:
Pirmiausiai silkę reikia pamirkyti- bent valandą ar dvi. Žinoma, galima ir nemirkyti, bet tuomet bus labai sūru, nes kepant tai labiau juntama. Tuomet silkę, svogūną bei batoną susmulkinti  ir gerai sumaišyti, įdėti šaukštą krakmolo, prieskonių (puikiai tinka pipirai), išmaišyti ir formuoti kotletukus. Juos apvolioti džiūvėsėliuose ir kepti keptuvėje. Patiekti su karštomis bulvėmis ir pasirinktu garnyru.

Kone kasmet galvoju, kad dovanas Kalėdoms pradėsiu pirkti kuo anksčiau. Geriausiai- iškart po Naujųjų :) Šįmet vasaros pabaigoje vis mąsčiau, kad jau reikia rūpintis, bet.... iki šiol nieko dar ne viską turiu. Taip pat planavau ir maistą pradėti pirkti anksčiau, kad nereikėtų krauti pilno vežimo ir tempti daugybės maišų, kad neskaudėtų širdis, mokant DAUG... kad būtų mažiau lakstymo po parduotuves tuo visuotinio pamišimo laikotarpiu...
Pastarąjį punktą po truputį vykdau- keletas ilgo galiojimo prekių jau guli spintelėje ar šaldytuve, artimiausiomis dienomis reikia įsigyti dar ką nors... Bet pradžioje pamėginsiu sudaryti tikslų Kūčių vakarienės bei Kalėdų meniu.

Nesenai naujame žurnalo Virtuvė Nuo... Iki... numeryje perskaičiau apie laiko planavimą savaitėmis. Įdomus straipsnelis ir įdomi mintis. Išties verta viską daryti kuo anskčiau, kad artėjančių švenčių nuotaika būtų pakilesnė.
Taigi, iki Kalėdų liko nei daug , nei mažai- pora savaičių (aišku, kai pradėjau šį įrašą, buvo likę daugiau, bet... yra kaip yra :) ). Gerai žinau, jog paskutinės dienos bus užimtos, tad iki tol reikia kuo daugiau pasidaryti.
... likus 2 savaitėms
Turiu laisvą savaitgalį!!! Dar to nesuvokiu, bet esu viena, niekam nereikia gaminti maisto, prie nieko nereikia derintis, nereikia žaisti ( :))) ) ir dar daug ko nereikia. Bet reikia pasinaudoti proga ir atlikti keletą svarbių darbų... taigi pirmiausiai turiu:
suplanuoti švenčių meniu
pagal meniu susidaryti reikiamų produktų sąrašą
nupirkti trūkstamas dovanas
iškepti Kalėdinius meduolius
iškepti ir dekoruoti  Kalėdinį namuką
pradėti pirkti švenčių stalui reikalingus ilgo galiojimo produktus
supakuoti dovanas
užrašyti ir išsiųsti Kalėdinius sveikinimus paštu
papuošti eglutę
papuošti namus
savaitės pabaigoje dekoruoti meduolius
supakuoti dekoruotus meduolius
sutvarkyti namus- kasdien po truputį, bet iš esmės: prieš šventes norisi atsikratyti visko, kas nebereikalinga
(galiu pasidžiaugti, kad dalį šio sąrašo punktų šiandien sėkmingai įgyvendinau, tikiuosi, per šias kelias dienas įgyvendinti dar daugiau...) 

...likus 1 savaitei
 Blogoji žinia ta, kad vyras išvyksta į komandiruotę... geresnio laiko turbūt neįmanoma sugalvoti...  Na, bet prieš vėją nepapūsi, taigi man reikia pasistengti nepasilikti visų darbų paskutiniam vakarui.
savaitgalį planuoju prekintis
pirmadienį  keliausiu apsipirkti to, ko trūksta ir kas trumpiau galioja, nes paskutinėmis dienomis niekas manęs nenuvarys į parduotuvę
antradienį - kol kas nesugalvojau ką naudingo veiksiu, žurnale patariama marinuoti visokias mėsas ir pan, bet aš to nedarysiu, nes dar nepasiekiau tokių virtuvės aukštumų, kad pati ruoščiau mėsytes
trečiadienį   gaminsiu pusfabrikačius- t.y. pasidarysiu dalį darbo, kad ketvirtadienį reikėtų viską tik sumaišyti, išvirti ir pan.
ketvirtadienį  ryte kepsiu tortą Kalėdoms. Darbo neitin daug, bet vistiek užima laiko... Jau ryte stalą uždengsiu staltiese ir visus pagamintus patiekalus nešiu iškart ant stalo. Ačiū, pernai jau pasimokiau kaip viskas "telpa" mano miniatiūrinėje virtuvėje...
penktadienį ilsėsiuos :) Bus likę pakankamai maisto tam, kad nebereikėtų nieko gaminti, be to, turėsim ir Kalėdinį tortą, tikiuosi, kad ir Kalėdinis pyragas, kurį kepiau lapkričio pradžioje, jau bus pasiruošęs būti suvalgytas, o kur dar meduoliai, sausainiukai ir t.t.
Matyt apimta prieššventinės tvarkymosi manijos, sugalvojau, kad reikia atnaujinti ir blogą :) Jei jau čia virtuali užrašinė, tai tegul ir atrodo kaip ji!
Dar nežinau ar čia galutinis variantas, bet bent jau panašus į tokį!

Jau senai gvildenau miltį pamėginti namie išsikepti avižinių keksiukų. Vieną pavakarę su sūneliu ėmėm ir iškepėm :) Keksiukai labai paprastai paruošiami ir tikrai skanūs, puikiai tinka prie arbatos!

Reikės:
250 g avižinių dribsnių
100g tirpinto sviesto
2 kiaušinių
2 v.š. miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
cukraus pagal skonį
ko nors pagardinimui- aš šį kartą naudojau kokoso drožles

Eiga labai paprasta - visus produktus sumaišyti, sudėti į formels ir apie 20 min kepti 180 laipsnių karštumo temperatūroje.
Kai pirmą kartą draugė pavaišino Tiramisu kavinėje, buvau apsvaiginta nuostabaus skonio! Kai po kurio laiko ir mūsų vietiniai prekybos centrai pradėjo prekiauti šiuo gardumynu, jis iškart tapo mano favoritu. Visada maniau , kad namie jo pasigaminti neįmanoma ir nė negalvojau apie tai, tačiau kai vasarą išmokau pagaminti Maskarponės tortą, nusprendžiau, kad galima pamėginti ir Tiramisu.
Reikės:
5 kiaušinių
150 g cukraus
250 g mascarponės sūrio
250g ricottos sūrio
truputėlio druskos
truputėlis želatinos
Biskvitinių Damų pirštelių
stiprios kavos
smulkinto šokolado
nesaldžios kakavos miltelių

Eiga:
Pasiruošiu stiprios nesaldintos kavos ir palieku ją atvėsti.
Tuomet atskiriu kiaušinio trynius ir baltymus, trynius išsuku su cukrumi iki baltumo ir įmaišau mascarponės bei ricottos sūrį. Viską išsuku iki vientisos masės.

Baltymus su druska išplaku iki standžių putų ir įmaišau į trynių-sūrio masę. Tuomet sudedu išbrinkintą želatiną ir vėl gerai viską sumaišau.

Indo, kuriame planuoju patiekti Tiramisu, dugną patepu kremu, tuomet iškloju Damų piršteliais, iki pusės pamirkytais kavoje (mirkyti reikia LABAI trumpai ir tik iki pusės, patogiausia tai daryti juos paguldžius ant šakutės ir prilaikant iš viršaus), biskvitą pabarstyti tarkuotu šokoladu, tuomet vėl dėti sluoksnį kremo ir taip sluoksniuoti tol, kol bus sunaudoti visi piršteliai bei kremas. Paskutinis sluoksnis turi būti kremo, jis smarkiai apibarstomas kakava ir tarkuotu šokoladu. Paruoštą desertą per naktį palaikyti šaldytuve ir kitą dieną patiekti.
Šį kartą stengiausi, kad būtų ne tik skanu, bet ir gražu, todėl naudojau torto formą su nuimamu šonu. Pirmiausiai išrikiavau pirštelius ratu, prie formos sienelės, o tuomet jau dariau visa kita. Kitą kartą darydama nupjausiu pirštelio apačią- taip jie tvirčiau stovi, be to, taip galima reguliuoti aukštingumą, pagal produktų kiekius.

Daugumoje receptų Tiramisu gaminamas vien iš mascarponės ir be želatinos. Pirmą kartą ir aš taip dariau, tačiau mascarponės sūris yra gana riebus ir man desertas gaunasi per sunkus, todėl aš pusę mascarponės keičiu į lengvesnį ricottos sūrį. Želatiną naudoju dėl to, kad pirmą kartą desertas  sustingo tik antrą dieną... pirmą ant dugno buvo kažkas panašaus į ištirpusius ledus :)
Nuo praėjusių metų Kūčias švenčiam namie, savo mažoje šeimoje. Pernai turėjau DIDELĮ galvos skausmą kaip pagaminti tuos 12 patiekalų... Reikėjo ko nors įdomaus, skanaus ir būtinai greit pagaminamo :) Perskaičiau begalę įvairiausių receptų ir Kūčių dieną praleidau virtuvėje. Rezultatas buvo neblogas, šįmet tikiuosi dar geresnio.
Pats pačiausias Kūčių vakaro patiekalas- Silkė su brokoliais ir vynuogėmis. Pasirinkau šį receptą, nes intrigavo produktai, kurie lyg ir nedera tarpusavyje, bet... viskas taip puikiai dera, kad reikia spėti paragauti tos silkės, kol dar yra :)
Taigi, reikės:
brokolio
silkės
vynuogių be kauliukų
citrinos
aliejaus
lukštentų saulėgrąžų
svogūno

Eiga:
Pirmiausiai susmulkinu brokolius ir geras 5 minutes juos blanširuoju karštame vandenyje. Paskrudinu saulėgrąžas, aliejuje pakepinu smulkiai pjaustytą svogūną (šįkart naudojau raudonąjį ir baltąjį svogūnus), vynuoges supjaustau puselėmis, silkę gabaliukais, viską sumaišau ir užpilu citrinos sultimis.