Kokias asociacijas jums kelia  vaikystė? Apie ką galvojate, išgirdę šį žodį? 
Aš galėčiau privardinti daug... bet pastebėjau, kad kartais prisiminimai grįžta ir vaizdiniais.. Kartą pamačiau bandelių su cinamonu foto. Ir PAJUTAU jų kvapą, burnoje tirpstantį skonį, jaučiausi net stiklinę pieno rankoje laikydama. Pojūčius sukėlė ne foto, o prisiminimas, juk daugumai bandeles su cinamonu vaikystėje kepdavo močiutės :) Pažiūrėjau, kad receptukas labai paprastas, pamėginau iškepti ir abejonių neliko- abu su vyru vieningai tvirtiname, kad čia tos pačios, mūsų vaikystės, bandelės :) Tokios skanios ir jaukios, kad dingsta tą patį vakarą, kai tik iškepu :)

Taigi reikės:
Tešlai:
250 ml pieno
7 g sausų mielių
70 g cukraus
~500 g miltų
75 g minkšto sviesto
truputėlio druskos 


Įdarui: 
2 v.š. minkšto sviesto
2 v.š. cinamono
2 v.š. cukraus

Taip pat reikės 1 kiaušinio trynio ir trupučio pieno bandelėms aptepti.

Eiga:
Mieles sumaišyti su cukrumi, supilti šiltą pieną ir palikti 10 minučių, kad suputotų. Suberti druską, pusę miltų, viską gerai išmaišyti, tuomet suberti likusius miltus bei sudėti sviestą. Tešla turi gautis kiek lipni, bet jokiu būdu nekieta, galima naudoti truputį mažiau miltų. Aš antrą dalį beriu po truputį ir vis stebiu. Viską gerai išmaišyti ir užminkyti tešlą (minkyti ilgai, apie 10 min) Tuomet pridengti rankšluosčiu ir padėti šiltai, kad pakiltų. Kildinti, kol tešla padvigubės (apie valandą). 
Tešlą paminkyti ir iškočioti į kvadratą, patepti minkštu sviestu ir pabarstyti cinamono ir cukraus mišiniu. 
Suvynioti tešlą kaip vyniotinį, užspausti kraštelius ir supjaustyti mažais gabaliukais. Sudėti bandeles į kepimo popieriumi išklotą skardą ir dar gerą pusvalandį pakildinti. Pakilusias per centrą prispausti , patepti trynio ir pieno plakiniu ir apie 15 min (kol paruduos) kepti 225º C karštumo orkaitėje.
Įdarui galima naudoti ir bet ką kita (man skanu su šokoladu, ketinu pamėginti ir su aguonomis), ko tuo metu norisi, tačiau tik cinamonu kvepiančios bandelės asocijuojasi su vaikyste :)
Pagal Sonatinos receptus
Man labai sudėtingas ir mistiškas atrodo vaikų mokymas pažinti raideles ir skaičiukus... Kad būtų paprasčiau, ieškojau magnetinių raidelių , jas siejame su kažkokiais žodžiais ir taip mokomės. Raidelės gyvena ant šaldytuvo durelių, periodiškai keičiamos, kad nesimaišytų ir kad daugiau išmoktume pažinti. Nors man pavyko rasti gana nemažas raideles ir taip išvengti rizikos, kad vaikas jas suvalgys, bet lieka neišspręstas klausimas dėl lietuviškų raidžių... Paprastai juk parduodamos universalios, angliškos abėcėlės raidelės. Nors mūsų žiogas jau nemažai raidelių pažįsta, bet dar laukia ilgas darbas jas dėliojant į žodžius ir t.t., todėl labai nudžiugau svetainėje apie vaiko kambarį radusi šaunią idėją. Ačiū autorėms, kurios nepatingėjo ir sudėliojo visą lietuvišką abėcėlę, netgi ženkliukus pridėjo! Viskas labai paprasta- parsisiunčiame raideles, sukarpome, priklijuojame pažįstamą paveiksliuką (gal net nuotraukytę) ir mokomės!
Vaiko kambaryje taip pat galite rasti ir kitų įdomių dalykėlių (pvz keksiukų kepimo įrankius ) , tikrai rekomenduoju apsilankyti!
Kokiam tipui pirkėjų save priskirtumėte? Tiems, kurie kasdien po darbo užsuka į parduotuvę ir (dažniausiai) per daug visko prisiperka, nes alkanam visko norisi :) Tiems, kurie prekinasi rečiau, tačiau gerai neapgalvoję pirkinių ir todėl yra lengvai sugundomi akcijomis bei pamiršta ką nors nusipirkti, kartais net pagrindinius dalykus :) Ar tiems, kurie eina į parduotuvę su sąrašiuku ir perka tiksliai pagal jį?
Aš prekinuosi visaip... pagal tai, kiek turiu laiko, kokie planai ir nuotaika. Tačiau stengiuosi apsipirkinėti kuo rečiau, geriausiai tai pavyksta pasidarius pirkinių sąrašą. Microsoft siūlo labai neblogą pirkinių sąrašo paruoštuką - jį galima naudoti ne tik prekinantis, bet ir šiaip namie, pvz pasikabinti ant šaldytuvo ir žymėti pasibaigusius produktus. Taip prieš apsipirkimą reikės mažiau laiko varstant spinteles ir tikrinant ką pirkti, o ko dar nereikia...
Prieš kurį laiką pastebėjau, kad pirkinių sąrašiukas būna tikslesnis ir reikiamus produktus susirašyti lengviau, jei iš anksto suplanuojamas būsimos savaitės meniu. Nesilaikau aš to meniu skrupulingai- dienas kaitalioju pagal nuotaiką, produktų galiojimo laiką ir pan., esmė pats pagrindinių patiekalų ir jiems reikiamų ingredientų kiekis bei tai, kad nereikia pamiršti, kad reikės ne tik pietus valgyti, be to, ypatingai savaitgalį, norėsis ir užkandžiauti. Ten pat siūlomas valgių planeris išties puikus, ten numatyti ir pagrindiniai patiekalai, ir užkandžiai!
Abu šiuos planavimo pagalbininkus būtinai išmėginsiu ir, manau, kad abu puikiai prigis ir palengvins tą nuobodų planavimą...
Puslapiukas įdomus ir tiems, kas planuoja kitokius įvykius (pvz keliones), skaičiuoja (galima pasirinkti įvairius šablonus išlaidoms fiksuoti) ir t.t. Verta pasidairyti, juolab, kad visus šablonus galime individualizuoti ir pritaikyti konkretiems savo poreikiams. Gaila, nemačiau šios svetainės tada, kai kūriau savo išlaidų failiuką...
***
Iš trimečio kalbelių:

Kartą važiavom pro Gedimino pilį.
-Geduti, žiūrėk, čia Gedimino pilis. 
-Ką?! Neeee, čia ne mūsų namai.
---
Sekmadienio rytas... 7.50...
Tetukai, jau einam mamai pusryčių daryti? :)