Apie namus

Kūčiukai!

2011-12-17T23:20:00.001+02:00

Vis planuojiesi, kad o jau kitąmet tai bus... kepsiu kepsiu , ruošiu puošiu, lauksiu, pakuosiu , dovanosiu :) Vis atrodo, kad rytojus bus kitoks- gal žolė žalesnė ar sniegas baltesnis (cha, šįmet jo dar beveik nė nematėm, net nėra kaip palyginti) Deja, gyvenimas nestovi vietoje ir kartais tokie išankstiniai planai nyksta kaip koks dūmas. Taip nutiko ir šįmet- kalendorius rodo, kad šventės ant nosies, bet darbų nemažai, o ir vaizdas už lango neprimena, kad jau laikas eglutę puošti... Šiandien išties supratau, kad liko VOS savaitė. Taigi, pats laikas kepiniams!

Kūčiukus labai mėgstame ir visada perkame. Seniau nė negalvojau apie jų kepimą, tačiau šįmet pabandžiau. Pirmas bandymas buvo dar lapkritį- testinis :) Viskas puiku, kepinukai dingo tą patį vakarą. Kadangi dažnai juos kramsnojame,šventėms pradėjau kepti jau šiandien ir kepsiu dar kelias dienas...

Taigi, kūčiukams reikės:

500 g miltų

250 ml šilto vandens

7 g sausų mielių

3 v.š. cukraus

2 v.š. aliejaus

50 g aguonų

šiek tiek druskos

Eiga:

Mieles ištirpiname šiltame vandenyje, beriame po šaukštą cukraus ir miltų, sumaišome, paliekame kol suputos (apie 15 min). Tada beriame likusį cukrų, druską, miltus ir aguonas, išminkome tešlą. Baigiant minkyti pilame aliejų ir perminkome. Paliekame pakilti (kils apie 0,5-1 val).

Tešlai pakilus, formuojame volelius ir juos pjaustome mažais gabaliukais (orientacijai- maždaug 1 cm dydžio), dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą ir šauname į 180 laipsnių karštumo orkaitę. Kepame apie 15-20 min, arba kol kūčiukai gražiai pagelsta.

P.S. tešlą ruošiau duonkepėje- tiesiog sudėjau produktus pagal duonkepės rekomendacijas

Namai jaukiai pakvipo Kalėdomis ir primena vaikystę, kai Kūčiukus (tuomet juos vadindavome šližikais ) kepdavo močiutė.

Receptas tinka Kūčioms, daug kas sako, kad su pienu skanesni. Tiesą sakant, negaliu ginčytis- pastarųjų nebandžiau, nes nejaučiu poreikio, šie tikrai nuostabūs! Išorėje traškūs, o viduje minkšti!

Šaltinis- Žurnalas Nuo... iki... Virtuvė

6. Bananų pyragas su šokolado gabaliukais

2011-11-21T23:35:00.001+02:00

Vis dar nepraeinanti kepinių manija... Norisi žaisti, bandyti ir atrasti įvairius skonius. Vieni patinka , kiti nustebina, treti nesužavi...

Šį receptą radau įvardintą kaip duona. Pradinė mintis buvo bandyti kepti duonkepėje, tęsiant savo ieškojimus, tačiau kone paskutinę minutę susilaikiau- išsigandau, kad duonkepė per smarkiai išmaišys tešlą ir sutraiškys šokoladą. Taigi tešla iškeliavo į orkaitę.

Pyragui reikės:

200 g cukraus

100 g sviesto

2 kiaušinių

3 gerai prinokusių bananų

250 g pilno grūdo miltų

1 a.š. kepimo miltelių

1/2 a.š. druskos

170 g šokolado lašelių

Eiga:

Pirmiausiai išplakame cukrų su minkštu sviestu, įmušame kiaušinius, sudedame šakute sutrintus bananus ir viską gerai išmaišome. Kitame inde sumaišome miltus su kepimo milteliais ir druska, mišinį po truputį beriame į svieto ir cukraus masę, viską išmaišome iki vientisos masės. Suberiame šokolado lašelius, pamaišome ir pilame tešlą į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą. Kepame apie valandą 170 laipsnių karštumo orkaitėje. Iškepusį atvėsiname ant grotelių ir skanaus!

Pagal žurnalo Virtuvė nuo...iki receptą.

5. Bananų ir avokado desertukas

2011-11-20T17:24:00.001+02:00

Puikus ir greit paruošiamas , gan sotus ir sveikas desertas. Skaninti galima ne tik šokoladu, bet ir kakava, medumi , riešutais- bet kuo, ką mėgstate, ar ką turite spintelėje.

Reikės:

2 bananų

2 mažų arba 1 didelio avokado

šokolado gabaliukų

Eiga:

nulupame bananus bei avokadus, iš pastarųjų išimame kauliuką. Viską sublenderiuojame ir paskaniname šokolado gabaliukais. Skanaus!

Idėja iš žurnalo Virtuvė nuo... iki

4. Pica

2011-11-14T15:13:00.001+02:00

Pamenu, kaip pirmą kartą lankiausi picerijoje... Beveik prieš 20 metų.. Beveik egzotiškas patiekalas buvo, patieklas ant medinių lentelių... Dabar picerijų pasirinkimas begalinis, net negalvojau kepti picų namuose. Žaisdama su duonkepe, kartą susigundžiau. Rezultatas pradžiugino taip, kad dabar bent kartą per savaitę kepu picą ir dažnai ja vaišiname svečius. Net tie, kurie dar neatvykę sako mes nevalgysim , esam sotūs, staiga persigalvoja, išgirdę, kad siūlom PICĄ :)

Taigi, picos padui pagaminti reikės:

400 ml vandens

800 g miltų

2,5 v.š. aliejaus

2,5 a.š. druskos

2,5 a.š. sausų mielių

Visa darbą padaro duonkepė, manau, taip pat galima ir patiems susimaišyti bei iškildinti tešlą. Man neužtenka jėgų ilgaaaaai minkyti, tai išnaudoju techniką :) Iš šio kiekio gaunasi visai nemažai tešlos, kadangi mes mėgstame plonąsias picas, tai tokios gaunasi dvi (dydis- per visą standartinės orkaitės skardą). Pusę tešlos suvynioju į foliją ir dedu šaldiklin.

Ant viršaus dedama pagal norą, nuotaiką iš šaldytuvo turinį. Aš paprastai patepu padą pomidorų pasta, kraštelius aliejumi su trupučiu žolinių prieskonių, dėlioju šiek tiek apkeptą maltą mėsą, alyvuoges, anasaus, paprikas, čili pipiriukus ir t.t. Pasirinkimo laisvė! Pabaigoje reikia nepamiršti sūrio. DAUG sūrio :)

3. Keksas su džiovintais vaisias

2011-10-26T17:29:00.002+03:00

Kai norisi greit ir skaniai :) Ar kai sužinai, kad netrukus užsuks kas nors pasisvečiuoti.. Tolimesni mano žaidimai su duonkepe- dirba pluša net įkaitus

Taigi keksui reikės:

450 g miltų

300 g cukraus

5 kiaušinių

žiupsnelio druskos

180 g sviesto

3,5 a.š. kepimo miltelių

norimų džiovintų vaisių

Eiga:

Pirmiausiai gerai išplakame kiaušinius su cukrumi bei žiupsneliu druskos. Plakinį pilame į duonkepės talpą, dedame ištirpusį (ar bent jau labai minkštą) sviestą, beriame miltus bei kepimo miltelius. Galiausiai sudedame nuplautus bei nusausintus džiovintus vaisius. Jų geriau nepadauginti, užteks saujelės. Jungiame pyrago programą ir ruošiame kavą.

Idėja iš duonkepės receptų knygelės, tačiau modifikuota iš pyrago į keksą :)

Kaip įprastus darbus padaryti greičiau

2011-10-24T17:41:00.000+03:00

Mokate batų raištelius užsirišti vienu judesiu? O kiaušinį nulupti per 10 sekudžių? O gal marškinėlius nusivilkti vienu mostelėjimu? Turbūt daugelis žino kaip nulupti pomidoro odelę, o ar kada pagalvojote, kad analogiškai galima ir bulves "skusti"?

2. Lavašo suktinukų apkepėlė

2011-10-02T17:56:00.001+03:00

Pirmą kartą lavašą išbandžiau prieš keletą metų. Gaminau sumuštinukus, kurie sužavėjo ne tik mus, bet ir svečius :) Ieškodama įvairovės pietums, sužinojau, kad lavašą galima pritaikyti ir karštiems patiekalams. Išbandėm- skonis tikrai patiko, o man ypač patiko tai, kad jo panaudojimas panašus kaip šaldytos tešlos, tačiau nereikia laukti kol atšils!

Taigi, lavašo suktinukų apkepėlei reikės:

1 svogūno

truputėlio aliejaus

500 g maltos mėsos

3-4 šaukštų knservuotų kukurūzų

100 g tarkuoto sūrio

salotų (aš naudoju iceberg) lapų

stačiakampio lavašo

100 g grietinės

1 pomidoro

mėgiamų prieskonių

sviesto (kepimo indui patepti)

Eiga:

Susmulkiname svogūną ir apkepame jį gerai įkaitintame aliejuje. Tuomet sudedame maltą mėsą, paprieskoniuojame ir patroškiname. Mėsai iškepus, išjungiame viryklę ir įmaišome konservuotus kukurūzus bei smulkintą pomidorą. Paliekame vėsti.

Lavašą ištiesiame ir visą plonai ištepame grietine. Pagal ilgąją kraštinę dedame salotų lapus, atvėsusią mėsą ir tvirtai suvyniojame. Lavašo minusas tas, kad jis labai greitai plyšta, todėl patogu dirbti naudojant maistinę plėvelę. Susuktą lavašą supjaustome gabalėliais, dedame į sviestu pateptą kepimo indą, apibarstome sūriu ir kišame į gerai įkaitintą orkaitę. Kepame apie 15 min 200 laipsnių orkaitėje. Skanaus!

Šaltinis- žurnalas Virtuvė Nuo.. iki ...

1. Juoda naminė duona

2011-09-27T16:44:00.000+03:00

Vaikystėje netoli mūsų namų buvo duonos kepykla. Neretai iš darbo grįždamas tėtis parnešdavo ir kepaliuką duonos- juodos, kątik ištrauktos iš krosnies, traškančia plutele.. Pamenu, iškart pjaudavom storą riekę (plona gi nesigauna, nes duona neatvėsusi), tepdavom sviestą, kuris tirpdamas susigerdavo į dar šiltą duonytę ir mėgaudavomės. Nė nepajutau kaip viskas pasikeitė pastaraisiais metais- nusiperki duonos, maišelyje randi ją iškart suraikytą plonomis riekelėmis, jokios traškios plutelės senai nebėra, tik greit atsirandantis pelėsis , jei parsinešus neleidi duonai pakvėpuoti...
Kai namie pagaliau pavyko iškepti tikrą juodą duoną, ilgai mėgavomės (tiesą sakant, vis dar mėgaujamės ja), o vaikystę priminė brolis. Paragavo ir pasakė- žinai, ji tokia, kaip vaikystėje. Dabar gi nebebūna parduotuvėje duonos traškančia plutele. Tada ir susimąsčiau, kad jis teisus. Džiaugiuosi, galėdama savo vaikams ant pusryčių stalo padėti TOS, mano vaikystę primenančios duonos riekelę.

Juodai duonai iškepti reikės:
360 ml vandens
1.5 a.š druskos
1 v.š cukraus (jį galima keisti medumi)
šiek tiek aliejaus
250 g kvietinių miltų
250 g ruginių miltų
2,5 v.š salyklo
saujos kmynų
1.5 a.š sausų mielių

Eiga:
Kepant juodą duoną dažniausiai naudojamas skrudintas ruginis salyklas, tačiau aš neretai naudoju ir miežinį. Su pastaruoju pavyks net tada , jei čia pirmas bandymas kepti duoną, nes jis skystas, jo nereikia plikyti, tiesiog įpilate ir viskas. Naudojant ruginį kartais galvoju, kad beveik lošiu loterijoje- pavyks ar nepavyks šį kartą? Maniau, kad jau tikrai žinau ką reikia daryti, kad pavyktų, tačiau paskutiniai bandymai sugriovė mano įsitikinimą... Skonis nekinta, tačiau duonos iškilimai, įdubimai, plutelės kietumas kartais nenuspėjami... Salyklo kiekiu galima ir duonos spalvą reguliuoti- norint šviesesnės duonytės, reikia mažiau salyklo, norint tamsesnės, dėkite daugiau nei recepte, tačiau tuomet ir vandens reikėtų pilti truputį daugiau, nes naudojant skrudintą ruginį salyklą, pirmiausia jį reikia užplikyti.
Užplikius salyklą, visi kiti produktai sudedami eilės tvarka, pagal duonkepės rekomendacijas. Renkamės pagrindinę (pilno grūdo) programą ir laukiame, kol namuose pasklis nuostabus aromatas.
Iš šio kiekio gaunasi 1 kg juodos duonos.
Norint, galima pridėti ir įvairių priedų- pvz saulėgrąžų sėklų -fantazija čia beribė, pagal kiekvieno skonį. Aš kol kas vis dar mėgaujuosi tiesiog juoda duona, visada tokią ją labiausiai ir mėgau.

Matėte kada mėlyną dangų?

2011-09-27T16:11:00.001+03:00

3,5 m.
- Tėti, tėti, pažiūrėk koks dangus!!!
- Koks?!
- MĖLYNAS
- Ir ką?
- Ir nieko.
---
- Ji yra jūsų dukra
- Taip, o tu kas?
- Aš PONAS.
---
- Tu mūsų abiejų mama.
- Taip, abiejų
- O tėtis tavo vyras
- Taip, o kas aš tėčiui?
- Tu tėčio Ligita
---
-Močiute, kai važiuosi, atvežk man saldainių.
-Bet nuo saldainių dantukai gali iškristi..
-Tai tu atvežk tų, kur neiškrenta

Rudenėja...

2011-09-27T15:56:00.001+03:00

Jau ruduo... Neįtikėtinai greitai prabėgo vasara, gal todėl, kad nebuvo tokia karšta kaip pernykštė, gal todėl, kad buvo daug permainų ir įvairių darbų, bet ji baigėsi tikrai labai greit... Laukia ilgi rudens vakarai, nemėgstu to meto, kai už lango tamsu, šlapia ir niūru. Nuotaikai pakelti ir pietų stalo įvairovei padidinti nusprendžiau užsiimti naujų receptų išbandymais. Susikaupė nemaža eilutė norimų išbandyti, o kur dar žurnalai ir knygos... Pasistengsiu kas savaitę mėginti bent po vieną , gal bent kuris įsitvirtins ir bus įtrauktas į nuolatinį meniu , kurį taip norisi atnaujinti

Naminė gira

2011-07-15T15:42:00.000+03:00

Kai netoliese atsidarė naujas restoranas, parduodantis itin gerą girą, tiesiai iš bačkos, atrodė, kad vien ją ir galėtume gerti :) Smagu, kad kaip tik tuo metu atradau puikų receptą ir girą pradėjome gaminti namie. Labai skanu, o svarbiausia- greit ir lengvai paruošiama! Šiandien sumaišom produktus, ryt jau geriam, puikumėlis!

Girai paruošti reikės:
3 L verdančio vandens
1 puodelio cukraus
2 kupinų v. š. skrudinto ruginio salyklo
2 a. š. sausų mielių

Eiga:
užviriname vandenį ir juo užpilame cukrų bei salyklą, viską gerai išmaišome ir paliekame atvėsti. Kai vanduo atvėsta iki kambario temperatūros, ant viršaus užbarstome mieles, NEMAIŠOME ir uždengę rankšluostuku paliekame rūgti. Rūgimo laikas priklauso nuo temperatūros- šiuo metu mes paliekame geram pusdieniui, žiemą, reikės rauginti ilgiau- apie 6-12 val. Kai mielės nusėda ir matosi kaip nuo dugno ima kilti burbuliukai, girą perkošiame ir bent 6 (mes laikome per naktį) valandas laikome šaldytuve, o tada jau galima ragauti.

Receptas iš www.delona.lt

Daugiagrūdė duona

2011-07-15T15:32:00.001+03:00

Kažkada žiemą iškepiau pirmą kepaliuką duonos. Skonis puikus, greit suvalgėm, bet iki antro kepimo praėjo daug laiko, nes reikia ir raugą pasiruošti, ir tešlą suminkyti, ir laiku orkaitę įjungti... Žodžiu, skanu, sveika, bet daug vargo. Vėliau prasidėjo puikioji akcija, kur buvo galima įsigyti duonkepę. Iki tol niekada apie ją negalvojom, bet tada įvertinome pliusus ir minusus ir nusprendėm, kad šiaip ar taip, duoną perkame, tad kodėl jos nekepti namie? Buvo didesnė tikimybė, kad kepsim, nes paruošiamųjų darbų žymiai mažiau, be to, yra puiki funkcija, leidžianti užprogramuoti kepimą, t.y. vakare sudėjus produktus , ryte mėgautis šviežia duona. Taip nutiko, kad įsigyti duonkepės nespėjom- gavom dovanų. Išties AČIŪ, nes daiktas puikus ir dirba kone kasdien :)
Duoną kepame nuo balandžio vidurio ir per tą laiką nei karto jos nebepirkome. Prieš porą savaičių teko paragauti pirktinės duonos, tai valgydama pajutau, kad esu nuo tokios atpratusi jau... Nors kol kas dar esu tos pačios pačiausios ir skaniausios duonos paieškose, bet noriu aprašyti vieną receptuką, pagal kurį keptą duoną labai mėgstam ir šiuo metu dažnai valgom.
Taigi, reikės:
150 g avižinių dribsnių
45 g linų sėmenų
300 ml verdančio vandens
350 ml šilto vandens
470 g kvietinių miltų
155 g rupių kvietinių miltų
60 g saulėgrąžų
2 a. š. sausų mielių
žiupsnelio druskos

Eiga:
Pirmiausiai avižinius dribsnius ir linų sėmenis užplikome verdančiu vandeniu ir išbrinkiname. Tuomet pagal duonkepės rekomendacijas sudedame visus kitus produktus, įjungiame pilno grūdo (pagrindinę) programą. Ir po kelių valandų mėgaujamės šviežia duona.

Receptas iš knygelės "Kepame duoną namuose", per keletą kepimų šiek tiek pakeistas ir adaptuotas pagal mane.

Velykiniai margučiai

2011-04-26T17:47:00.000+03:00

Kaip marginate kiaušinius šv. Velykoms? Kažkada pas tėvus margindavome su kiaušinių lukštais, esam bandę ir su nagų laku paišyti... Savo šeimoje naudojome lipdukus bei maistinius dažus. Iki šių metų. Gaila, kad per vėlai, tačiau šįmet radau nuostabų būdą kiaušiniams marginti. Paprasta, greita ir be chemijos. Rezultatas- kaskart vis kitoks, kaskart dovanojantis staigmeną. Puikumėlis!

Taigi, natūraliai margiems kiaušiniams reikės:
- žalių kiaušinių (geriau baltų, bet nusidažytų ir rudi)
- 3 v. š. acto
- vandens
- 100% šilkinių kaklaraiščių ar kitokios šilkinės medžiagos
- baltos medžiagos skiautelių (aš naudojau karpytą marlę)

Eiga:
Kaklaraiščius sukarpome skiautelėmis- aš kerpu apatinę (platesnę) dalį. Medžiaga turi būti tokio dydžio, kad jos užtektų suvynioti kiaušinį. Tada imame nuplautą kiaušinį, susukame jį į medžiagą (gerąja puse vidun), stengiamės sukti taip, kad medžiaga tampriai apsuktų kiaušinį, bet neužsidengtų, svarbu, kad visas kiaušinis liestųsi su spalvota medžiaga, tada jis gausis gražesnis ir spalvingesnis. Suvyniotą kiaušinį suvyniojame į baltą medžiagą ir ją užrišame, kad tvirtai laikytųsi ir dedame į puodą. Taip paruošiame visus kiaušinius, puodą pripildome vandens (kiaušiniai turi būti visiškai apsemti) , į vandenį įpilame 3 šaukštus acto ir verdame. Kiaušinius reikėtų virti apie pusvalandį ( ne mažiau 20 min). Išvirusius kiaušinius atvėsiname ir tuomet laukia didysis stebuklas- laikas išvynioti kiaušinius ir pamatyti kas gavosi :)
Štai čia mano naudoti kaklaraiščiai viršuje matomiems kiaušiniams:

Idėja iš čia, ten yra net ir filmukas kaip viską daryti.

Bananų ir meduolių tortas

2011-04-18T15:48:00.001+03:00

Pasitaikius progai išmėginau labai paprastą ir greit paruošiamą tortuką. Sudėtingiausia buvo susmulkinti meduolius, žinau, kad kiti juos tarkuoja... Galbūt aš per daug stengiausi, bet manau, kad trupinukai turėjo būti išties mažučiai, naudojausi blenderiu , po to dar vienu smulkintuvu. Rezultatas nenuvylė :)

Tortui reikės:
500 g meduolių
500 g 12% riebumo grietinės
3 šaukštų cukraus pudros
4 sunokusių bananų

Eiga:
Pirmiausiai sutrupiname meduolius. Tuomet pasiruošiame kremą- jo gamyba itin paprasta- į indą su grietine įdedame cukraus pudrą ir viską gerai išplakame. Riekelėmis susipjaustome bananus ir darbas beveik baigtas :) Imame torto formą (patogiausia naudoti išardomą formelę), jos dugną padengiame trupiniais (suberiame maždaug trečdalį trupinių masės), ant viršaus pilame ketvirtadalį kremo, išdėliojame pusę bananų, ant jų vėl pilame truputėlį kremo. Tada vėl meduoliai, bananai, likęs kremas ir viršų pabarstome trupiniais. Viskas, dedame tortą į šaldytuvą ir paliekame stingti.
Nors aš šiaip niekada nenaudoju riebios grietinės, nes man būna per riebu, šįkart surizikavau ir buvau nustebinta rezultato, buvo tikrai skanu! Kai tortas kiek sustingo, išmėginau ir specialiąją tortų žele puošybai.

Receptas pagal Gustavą

Bolo de caneca / Pyragėlis per tris minutes

2011-04-04T14:59:00.003+03:00

Kartais taip norisi ko nors skanaus, o namie NIEKO nėra, tikrąja to žodžio prasme- nei kokio pyragėlio, nei bandelės, paskutinis bananas suvalgytas dar vakar, į parduotuvę planuoju tik rytoj , o ko nors skanaus prie kavos taip norisi...
Šio portugališko pyragėlio receptą pirmą kartą radau Irri - style bloge ir greit išbandžiau, nes skaitant sunku buvo patikėti šiuo fokusu :) Pastebėjau, kad per tuos porą metų atsirado daug išbandžiusiųjų, o aš ir pamiršusi buvau... kol šiandien vėl nesugalvojau ieškoti KO NORS prie kavos :)

Taigi, pyragėliui reikės vos šešių produktų, kuriuos rasite kiekvienoje virtuvėje:
1 didesnio kiaušinio
2 v. š. tirpios kakavos
3 v. š. aliejaus
3 v. š. pieno
3 v. š. cukraus (aš dedu truputį mažiau)

4 v. š. miltų

Į didesnį (min 250 ml talpos) puodelį įmušame kiaušinį ir gerai jį išplakame (kaip įprastai, aš naudoju mikserį, tačiau jei puodelis siaurenis ar pan., puikiai tiks ir šluotelė), tuomet sudedame kitus produktus ir viską gerai išmaišome iki vientisos masės. Tuomet puodelį dedame į mikrobangų krosnelę, ją nustatome lygiai 3 minutėms didžiausiu esamu galingumu ir ruošiame kavą :) Po trijų minučių traukiame pyragėlį

ir skanaujame! Galima aplieti šokoladu, valgyti su ledais, uogomis ir t.t. Skonių įvairovė begalinė- pagal turimus priedus, fantaziją bei tos dienos poreikius.

Pyragėlis puikiai tinka ir netikėtiems svečiams pavaišinti- gamybos procesas ne tik labai greitas, bet ir smagus. Tikiu, kad vaišinant žmogų, kuris nėra matęs šio fokuso, bus smagu stebėti reakciją :)

P.S. gaminant produktai matuojami ne kupinais , o nubrauktais šaukštais.
P.P.S. jei pyragėlis neiškyla, dėkite pusę šaukštelio kepimo miltelių. Tačiau jei gerai išplaksite kiaušinį, tikimybė, kad pyragėlis neiškils, sumažėja iki minimumo.

Bandelės, kvepiančios vaikyste / Bandelės su cinamonu

2011-03-29T23:34:00.004+03:00

Kokias asociacijas jums kelia vaikystė? Apie ką galvojate, išgirdę šį žodį?
Aš galėčiau privardinti daug... bet pastebėjau, kad kartais prisiminimai grįžta ir vaizdiniais.. Kartą pamačiau bandelių su cinamonu foto. Ir PAJUTAU jų kvapą, burnoje tirpstantį skonį, jaučiausi net stiklinę pieno rankoje laikydama. Pojūčius sukėlė ne foto, o prisiminimas, juk daugumai bandeles su cinamonu vaikystėje kepdavo močiutės :) Pažiūrėjau, kad receptukas labai paprastas, pamėginau iškepti ir abejonių neliko- abu su vyru vieningai tvirtiname, kad čia tos pačios, mūsų vaikystės, bandelės :) Tokios skanios ir jaukios, kad dingsta tą patį vakarą, kai tik iškepu :)

Taigi reikės:
Tešlai:
250 ml pieno
7 g sausų mielių
70 g cukraus
~500 g miltų
75 g minkšto sviesto
truputėlio druskos

Įdarui:

2 v.š. minkšto sviesto

2 v.š. cinamono

2 v.š. cukraus

Taip pat reikės 1 kiaušinio trynio ir trupučio pieno bandelėms aptepti.

Eiga:

Mieles sumaišyti su cukrumi, supilti šiltą pieną ir palikti 10 minučių, kad suputotų. Suberti druską, pusę miltų, viską gerai išmaišyti, tuomet suberti likusius miltus bei sudėti sviestą. Tešla turi gautis kiek lipni, bet jokiu būdu nekieta, galima naudoti truputį mažiau miltų. Aš antrą dalį beriu po truputį ir vis stebiu. Viską gerai išmaišyti ir užminkyti tešlą (minkyti ilgai, apie 10 min) Tuomet pridengti rankšluosčiu ir padėti šiltai, kad pakiltų. Kildinti, kol tešla padvigubės (apie valandą).

Tešlą paminkyti ir iškočioti į kvadratą, patepti minkštu sviestu ir pabarstyti cinamono ir cukraus mišiniu.

Suvynioti tešlą kaip vyniotinį, užspausti kraštelius ir supjaustyti mažais gabaliukais. Sudėti bandeles į kepimo popieriumi išklotą skardą ir dar gerą pusvalandį pakildinti. Pakilusias per centrą prispausti , patepti trynio ir pieno plakiniu ir apie 15 min (kol paruduos) kepti 225º C karštumo orkaitėje.

Įdarui galima naudoti ir bet ką kita (man skanu su šokoladu, ketinu pamėginti ir su aguonomis), ko tuo metu norisi, tačiau tik cinamonu kvepiančios bandelės asocijuojasi su vaikyste :)
Pagal Sonatinos receptus

Nuostabiausia ABėCėlė

2011-03-29T17:02:00.000+03:00

Man labai sudėtingas ir mistiškas atrodo vaikų mokymas pažinti raideles ir skaičiukus... Kad būtų paprasčiau, ieškojau magnetinių raidelių , jas siejame su kažkokiais žodžiais ir taip mokomės. Raidelės gyvena ant šaldytuvo durelių, periodiškai keičiamos, kad nesimaišytų ir kad daugiau išmoktume pažinti. Nors man pavyko rasti gana nemažas raideles ir taip išvengti rizikos, kad vaikas jas suvalgys, bet lieka neišspręstas klausimas dėl lietuviškų raidžių... Paprastai juk parduodamos universalios, angliškos abėcėlės raidelės. Nors mūsų žiogas jau nemažai raidelių pažįsta, bet dar laukia ilgas darbas jas dėliojant į žodžius ir t.t., todėl labai nudžiugau svetainėje apie vaiko kambarį radusi šaunią idėją. Ačiū autorėms, kurios nepatingėjo ir sudėliojo visą lietuvišką abėcėlę, netgi ženkliukus pridėjo! Viskas labai paprasta- parsisiunčiame raideles, sukarpome, priklijuojame pažįstamą paveiksliuką (gal net nuotraukytę) ir mokomės!
Vaiko kambaryje taip pat galite rasti ir kitų įdomių dalykėlių (pvz keksiukų kepimo įrankius ) , tikrai rekomenduoju apsilankyti!

Apie planavimus

2011-03-17T16:34:00.000+02:00

Kokiam tipui pirkėjų save priskirtumėte? Tiems, kurie kasdien po darbo užsuka į parduotuvę ir (dažniausiai) per daug visko prisiperka, nes alkanam visko norisi :) Tiems, kurie prekinasi rečiau, tačiau gerai neapgalvoję pirkinių ir todėl yra lengvai sugundomi akcijomis bei pamiršta ką nors nusipirkti, kartais net pagrindinius dalykus :) Ar tiems, kurie eina į parduotuvę su sąrašiuku ir perka tiksliai pagal jį?
Aš prekinuosi visaip... pagal tai, kiek turiu laiko, kokie planai ir nuotaika. Tačiau stengiuosi apsipirkinėti kuo rečiau, geriausiai tai pavyksta pasidarius pirkinių sąrašą. Microsoft siūlo labai neblogą pirkinių sąrašo paruoštuką - jį galima naudoti ne tik prekinantis, bet ir šiaip namie, pvz pasikabinti ant šaldytuvo ir žymėti pasibaigusius produktus. Taip prieš apsipirkimą reikės mažiau laiko varstant spinteles ir tikrinant ką pirkti, o ko dar nereikia...
Prieš kurį laiką pastebėjau, kad pirkinių sąrašiukas būna tikslesnis ir reikiamus produktus susirašyti lengviau, jei iš anksto suplanuojamas būsimos savaitės meniu. Nesilaikau aš to meniu skrupulingai- dienas kaitalioju pagal nuotaiką, produktų galiojimo laiką ir pan., esmė pats pagrindinių patiekalų ir jiems reikiamų ingredientų kiekis bei tai, kad nereikia pamiršti, kad reikės ne tik pietus valgyti, be to, ypatingai savaitgalį, norėsis ir užkandžiauti. Ten pat siūlomas valgių planeris išties puikus, ten numatyti ir pagrindiniai patiekalai, ir užkandžiai!
Abu šiuos planavimo pagalbininkus būtinai išmėginsiu ir, manau, kad abu puikiai prigis ir palengvins tą nuobodų planavimą...
Puslapiukas įdomus ir tiems, kas planuoja kitokius įvykius (pvz keliones), skaičiuoja (galima pasirinkti įvairius šablonus išlaidoms fiksuoti) ir t.t. Verta pasidairyti, juolab, kad visus šablonus galime individualizuoti ir pritaikyti konkretiems savo poreikiams. Gaila, nemačiau šios svetainės tada, kai kūriau savo išlaidų failiuką...

***

2011-03-14T18:22:00.001+02:00

Iš trimečio kalbelių:

Kartą važiavom pro Gedimino pilį.
-Geduti, žiūrėk, čia Gedimino pilis.
-Ką?! Neeee, čia ne mūsų namai.
---
Sekmadienio rytas... 7.50...
Tetukai, jau einam mamai pusryčių daryti? :)

Malkos po sniegu

2011-01-02T13:25:00.004+02:00

Kai prieš trejus metus pirmą kartą iškepiau šį tortą Kalėdoms, iškart nusprendėm, kad čia ne paskutinis ragavimas :) Tortas labai žiemiškas , puikiai tinkantis Kalėdoms, todėl nejučia tapo mūsų tradiciniu Kalėdiniu saldumynu. Šįmet kepiau jau trečią kartą ir, berods, pagaliau tokį skonio rezultatą, kuris mums geriausias!

Taigi, reikės:
Tešlai:
250 g sviesto
200 g grietinės
3 stiklinių miltų
šaukštelio kepimo miltelių
~500 g šaldytų vyšnių be kauliukų (geriausia būtų jas pasiruošti vasarą, tačiau puikiai tiks ir pirktinės- jų reikės dviejų maištelių)

Kremui:
200 g riebesnės grietinės
400 g natūralaus jogurto
1 stiklinės cukraus
truputėlio citrinos rūgšties
10-15 g želatinos (aš visada naudoju Dr. Oetker, naudojant kitokią siūlyčiau dėti daugiau)

Eiga:
Prieš pradedant gamybą, išimame vyšnias iš šaldiklio, kad atšiltų.
Pirmiausiai ruošiame tešlą- sviestą sutarkuojame burokine tarka ir sumaišome su kitais tešlos produktais. Gerai išminkome ir padaliname į 15 gabaliukų. Viską sudedame ant lėkštės ir trims valandoms dedame į šaldytuvą.
Po 3 valandų ištraukiame ir kiekvieną dalį atskirai iškočiojame į pailgus lapelius (aš stengiuosi kočioti tokio ilgio, kad vėliau tilptų į tą lėkštę, kurioje vėliau formuosiu tortą). Ant lapelių dedame vyšnias ir susukame į tūtelę. Taip susitvarkome su visais 15 tešlos gabaliukų ir šauname juos į 200 laipsnių karštumo orkaitę. Pagaliukai kepa apie 12 min. Iškepusius išimame ir paliekame atvėsti.
Kol pagaliukai (t.y. malkos :) ) vėsta, ruošiame kremą- grietinę plakame su cukrumi, pilame jogurtą, plakame toliau, beriame truputėlį citrinos rūgšties ir pabaigoje supilame išbrinkintą želatiną.
Tuomet imame lėkštę ir išdėliojame 5 pagaliukus (neišsigąskite, jei pagaliukai lūžtų keliami, juos tiesiog dėkite per vidurį), užpilame viską kremu, į tarpus dedame 4 pagaliukus, vėl pilame kremą, į tarpus dedame 3 pagaliukus, vėl kremas, 2 pagaliukai, kremas , 1 pagaliukas ir pilame visą likusį kremą. Turime apsnigtą malkų krūvelę, kurią dedame į šaldytuvą, kad sustingtų.
Kadangi kremui naudoju mažai grietinės ir daugiau neriebaus jogurto, tai kremas nebus LABAI baltas, be to, jis susigers į pagaliukus, taigi pasiruoškite sustingusį tortą papuošti. Šįmet aš jį apliejau baltojo ir juodojo šokoladu mišiniu- rezultatas buvo puikus.

Recepto šaltinis- SM.

Su Naujausiais!

2011-01-02T12:59:00.001+02:00

Sveikinu visus su Naujaisiais metais! Ačiū, kad buvote kartu, užsukdavote į svečius. Pasistengsiu šiais metais daugiau laiko skirti blogui ir dažniau publikuoti naujus įrašus :)
Gerų metų!!!

Kitoks Advento Kalendorius

2010-10-31T20:05:00.001+02:00

Naršydama internete radau netradicinį Advento - Foto kalendorių. Įdomu ir smagu, galima visų metų prisiminimą padaryti, į kiekvieną langelį talpinant senai matytus žmones, ar prisimenant svarbesnius šeimos metų įvykius.

Idėja ir foto iš čia. Nuostabu- ten net galima parsisiųsti tiek namelio viršų su durelėmis, tiek apatinę dalį, kur sužymėtos vietos nuotraukoms klijuoti. Beliks tik atsispausdinti ruošinukus ir pritaikyti nuotraukas.

Naminis vištienos sultinys

2010-10-31T19:23:00.003+02:00

Niekada nebuvau didelė sriubų mėgėja. Dabar galvoju, gal todėl, kad man ir dabar nepatinka tos tradicinės lietuviškos pienu ar grietine balintos sriubos... Vėliau atradau trintą žirnelių ir porų sriubą. Keletą metų tai buvo vienintelė sriuba, kurią virdavau ir valgydavome :) Vėliau išbandžiau dar keletą, tačiau TIK trintų. Tokios man skaniausios. Visgi sriuba netapo kasdieniu mūsų valgiu ir ją valgydavom retkarčiais, kol... atėjo laikas, kai vaikas pradėjo prašyti sriubos. Nors jis puikiai valgo faktiškai viską, tačiau sriuba - berods vienintelis patiekalas, kurį visą suvalgo ir tik tada keliasi nuo stalo. Vadinasi, išties patinka :) Kartais net pakartoti prašo!
Senai norėjau pasigaminti ir užsišaldyti naminio sultinio, kad vėliau jį galėčiau kada panorėjusi naudoti sriuboms. Pagaliau susikaupiau, nusipirkau vištienos kauliukų ir išsiviriau! Skonis, hm, žodžiais neapsakomas! Tikrai dar ne kartą virsiu!
Taigi, sultinukui išvirti reikės (gaunasi apie 1,5-2 L sutinio):
- laiko
- 2 kg vištienos kaulų
- vandens
- česnako galvutės
- 2 svogūnų
- poro
- 2-3 morkų
- salierų stiebų
- lauro lapų
- kelių žirniukų baltųjų pipirų
- truputėlio druskos

Eiga:
užkaičiame vandenį, sudedame vištienos kaulus, užviriname ir po kelių minučių kaulus griebiame lauk, nuplauname, išpilame vandenį ir gerai išplauname puodą. Jį vėl pripildome vandens, sudedama kaulus ir paliekame virti. Kol kauliukai verda, susismulkiname daržoves, labai smarkiai nepjaustome, geriau stambiau. Tuomet visas daržoves bei pipirus, lauro lapus ir druską beriameį puodą, kur jau verda kauliukai. Nedidelėje kaitroje viską verdame dar bent tris valandas. Todėl ir rašau, kad pirmiausiai reikia laiko... nuolat stovėti prie viryklės nereikia, bet vistiek visas procesas užima virš keturių valandų...
Kai sultinys išverda, jį nukošiame ir paliekame atvėsti neuždengtame puode. Atvėsus nugriebiame paviršiuje susidariusį riebalinį sluoksnį ir mėgaujamės! Arba pilstome į indelius ir šaldome vėlesniam naudojimui.

Vištienos troškinys moliūge

2010-10-17T18:51:00.001+03:00

Labai laukiau šiųmetinio moliūgų derliaus, nes pernai moliūgų skonis mane pakerėjo. O dar sutapo, kad šįmet močiutė užaugino labai daug moliūgų, taigi neteko pirkti, mėgaujamės ekologiškais :)
Vos sulaukusi pirmojo moliūgo išmėginau internete rastą ir savaip pakoreguotą troškinį, kai mėsytė troškinama pačiame moliūge.
Reikės:
- moliūgo (siūlyčiau vidutinio dydžio, pati naudojau DIDELĮ, tai jis buvo per didelis...)
- 1 kg vištienos file
- daržovių (paprikos, poro, morkų, svogūnų, česnako- visų daržovių kiekius siūlau reguliuoti pagal skonį, bet jų negailėti, imti bent po 2-3 vnt kiekvienos)
- konservuoti ananasai
- skardinė pomidorų be odelės
- mėgiamų prieskonių
- alyvuogių aliejaus
- sauso baltojo vyno

Eiga:
Pirmiausia sudėtingiausias ir daugiausiai laiko reikalaujantis darbas- nupjauname moliūgo "kepurę" ir išskobiame vidų. Vištieną ir daržoves supjaustome gabaliukais (svogūną ir česnaką- smulkiai, kitas daržoves stambiau). Imame DIDELĘ keptuvę (man teko imti patį didžiausią puodą :) ), truputį apkepiname vištieną su prieskoniais, tuomet suverčiame daržoves, išmaišome, sudedame pomidorus, ananasus (taip pat ir sultis), įdedame ir išskobtą moliūgo minkštimą, supilame vyną ir troškiname gerą pusvalandį (realus laikas priklausys nuo to, kaip stambiai pjaustytos morkos- jos turi būti minkštos). Tuomet visą masę supilame į moliūgą, uždengiame ir kepame 200 laipsnių karštumo orkaitėje 15-20 minučių. Ištraukiame ir skanaujame!

El Guna

2010-06-24T17:47:00.001+03:00

Kol nepasimiršo atostogų įspūdžiai, skubu juos trumpai aprašyti.
Pradėsiu nuo ekskursijos metu aplankyto miestelio El Guna (El Gouna), dar vadinamo egiptietiška Venecija. Miestelis įkurtas gana nesenai, maždaug prieš 20 metų, vieno turtingo verslininko pageidavimu. Šiuo metu jis laikomas madingiausiu bei moderniausiu Egipto kurortu. Ten nėra daugiaaukščių viešbučių, tik nedidukai kelių aukštų pastatai, ar išvis atskiri nameliai prie pat vandens.

Sako, kad viešbučiai ten tik 4 ir 5*.
Visą miestelį vagoja didžiuliai dirbtiniai kanalai, kuriais nuolat plukdomi turistai.

Kadangi mes irgi plaukėme ir visas nuotraukas dariau plaukdama, tai iš galvos niekaip neišėjo viena mintis- koks čia prabangus poilsis, jei guli sau, deginiesi, maudaisi, o vos už kelių metrų vis plaukia ir plaukia kokia valtelė, pilna turistų, kurie Tave nužiūrinėja :))

Šioje nuotraukoje puikiai matosi vandenyje pažymėta teritorija, kurioje viešbučio svečiams leidžiama maudytis.
Toliau negalima, nes iškart už pažymėtos vietos plaukioja turistiniai laiveliai.

Iš esmės suprantu tik tuos poilsiautojus, kurie ten važiuoja nardyti, buriuoti, plaukioti banglentėmis, nes šioms pramogoms ten išties idelios sąlygos! Tiesa, ir entuziastų be galo daug.
Pats miestelis labai švarus, tvarkingas, visai neegiptietiškas. Įvažiavimas į miestelį saugomas, reikia specialių leidimų, kad įleistų. Mieste mašinų nedaug, tačiau pastebėjau labai daug nedidelių transporto žiedų ir prie kiekvieno jų stovėjo po policininką/eismo prižiūrėtoją :) Mačiau ir tokių eismo dalyvių, kuriems padėjo pasukti reikiama kryptimi. Išties įdomu ir keista, ypač prisiminus kelių eismo juostų žiedus Vilniuje piko metu :)
Ne mažiau įdomus ir vietinis turistams skirtas transportas:

Antroji ekskursijos dalis buvo persėdimas iš laivelio į laivą ir plaukiojimas atviroje jūroje. Plaukėme žiūrėti koralų bei žuvų, kurių ten išties be galo daug. Vanduo beveik perregimas, o žuvų tiek, kad galite įsivaizduoti kas darosi kiek giliau, jei toks vaizdas matomas iš laivo antro aukšto:

Aplink skraido alkani paukšteliai:

Vėliau sustojome pažvejoti. Man tuomet visai ne žvejyba rūpėjo, nes apačioje labai jau nestabiliai jaučiausi supama, o vyras išbandė ir net laimikį atnešė įamžinimui:

Ir dar vienas kadras- jei jau dirbi su turistais, tai galima ir papildomai pasipelnyti :) Ekskursija buvo filmuojama, vėliau buvo paruoštas DVD su ekskursijos įrašais, gido pasakojimais ir dar kažkuo. Visi norintys galėjo užsisakyti- kaina vos (xixi) 20$. Kitos ekskursijos operatorius buvo labai drąsus ir labai stengėsi:

Spėjau pagauti jį jau nulipinėjantį, prieš tai jis ten stovėjo ir filmavo...

Rain???

2010-06-03T22:28:00.000+03:00

Kartais neįtikėtina kaip paprastai gimsta anekdotai :) Šių metų topas iš atostogų šiltuose kraštuose, kur lietus - toks įvykis, apie kurį net spauda rašo:
Q. - Will it rain today?
A. - What does it mean RAIN?

Pučia!

2010-05-10T21:28:00.000+03:00

Ką daryti, jei esi mažas ir kai kurių žodžių dar nemoki, ar net nesupranti tam tikrų veiksmų? Ogi sakyti taip, kaip supranti :) "Ką senelis daro?" - "Orą pučia!" (suprask- rūko)

Vyšnios su persikais

2010-04-15T13:04:00.002+03:00

Kartais taip norisi ko nors skanaus... Žinoma, tai turi būti labai greit paruošiama. Šįkart pasigaminau gėrimą. Naudojau šaldytas uogas, bet jau tuoj tuoj prasidės šviežių sezonas, tai bus galima ir šviežias naudoti!

Gėrimui reikės:
150 g šaldytų vyšnių (galima naudoti ir daugiau, jei norite tirštesnio gėrimo)
mažo indelio konservuotų persikų
50 ml riebios grietinėlės
100 ml vandens
2 a.š. cukraus
1/2 a.š. vanilės esencijos

Eiga:
Vyšnias ir konservuotus persikus susmulkinti. Visus likusius produktus (persikų sultis, vandenį, grietinėlę, cukrų, vanilę) supilti ir išmaišyti. Sumaišytą masę supilti ant trintų vyšnių su persikais ir dar pamaišyti, kol pasidarys vientisa, puri masė.

Meilė ar lepinimas???

2010-04-13T15:52:00.000+03:00

Visada, net tuomet, kai dar nesilaukiau, turėjau išankstinę nuostatą dėl tam tikrų dalykų, susijusių su vaikų auginimu. Dauguma jų pasitvirtino, tačiau iki šiol man vis dar didelė mistika kur ta riba tarp meilės ir lepinimo? Nemanau, kad lepinu savo vaiką, man atrodo, kad tiesiog jį myliu... Tiesa, kartais tenka tuo suabejoti, nes pastaruoju metu mums išties sunkiai sekasi susitarti. Dėl to, kad visgi aš jį lepinu? Ar dėl to, kad jis- atskira asmenybė, kurią ėmė lankyti ožiukai? O gal ožiukai, tai lepinimo/ per didelės meilės pasekmė?
Vis grįžtu prie Austėjos straipsnio apie meilę ir lepinimą ir skaitydama pradžioje išsigąstu, kad mūsų vaikas tikrai išlepintas :) Vėliau prisimenu, kad jis dar gana mažas, o pagal straipsnio pabaigoje pateiktus klausimus bei teiginius, pasirodo, jis visai neišlepintas, tiesiog mylimas. Nes, jis jau moka dalintis žaisliukais (čia negaliu nepaminėti teigiamo ir išties didelio darželio auklytės indėlio), nes, jis moka palaukti (tiesa, ne visada to nori), nes, jis moka būti draugiškas (mane išties nustebino, kad žiogas, dar neturintis nė dvejų, suprato mano prašymą leisti smagioje kėdutėje pasėdėti kitam berniukui) ir paslaugus (paprašytas ne tik atneša/ nuneša daiktus, bet net ir į vietą padeda... pvz paprašytas nunešti tuščią arbatos puodelį į virtuvę, neša ir deda jį tiesiai į indaplovę). Gal visgi tie ožiukai- visus aplankantys ir aprašomi pykčio priepuoliai, kuriuos kada nors išgyvendinsime... Juolab, kad mūsų žiogas be išlygų priima ir tas nediskutuotinas taisykles, ar bent daugumą jų. pvz. autokėdutė... tai buvo viena iš išankstinių mūsų šeimos nuostatų- vaikas važiuoja išskirtinai TIK autokėdutėje ir taip bus kaip įmanoma ilgiau. Pradžioje teko ir man gale pasėdėti vaidinant linksmintoją. Ir į pirmą tolimesnę kelionę viena važiuoti bijojau ne dėl sudėtingų eismo sąlygų, bet dėl to, kad nežinojau kaip bus, jei jam atsibos sėdėti kėdutėje... Tačiau dabar jau galime pasidžiaugti rezultatais- artėjant prie mašinos vaikas žino, kad sėsis į savo kėdę, ją taip ir vadina, o kartais net pats įlipa ir atsisėda, belieka tik prisegti!

P a v a s a r i s ! ! !

2010-04-13T15:07:00.000+03:00

Šįmet kaip žiema užsitęsė išties be galo ilgai... pirmos šiltos saulėtos dienos be galo džiugino, o kątik sulaukėme ir tikrai šilto, saulėto savaitgalio. Pagaliau išties JAU pavasaris ir pas mus! Ta proga atidarėme kepsnių lauke sezoną. Laukiu nesulaukiu tų ramių šiltų vakarų, kai galėsime vakarieniauti lauke, mėgaudamiesi besileidžiančios saulės spinduliais.

Naminis varškės kremas

2010-04-05T18:11:00.000+03:00

Jau nepamenu kaip senai, atrodo, kad visada :) , pusryčiaudami ant duonos tepame kokį nors varškės sūrelį... Vieni patinka labiau, kiti mažiau, vieni brangesni, kiti pigesni, bet visi iš esmės sintetiniai, pilni visokių skonių suteikėjų, stiprintojų ir t.t.
Didelis AČIŪ Deimai, aprašiusiai tokį stebuklą :) Vėlgi, reikiamo kefyro ieškojau ilgai ir radau tik mažą pakuotę... nusipirkau, pabandymui buvo pats tas! Rezultatas nustebino ir sužavėjo, todėl dabar kameroje nuolat guli kefyro pakelis :)
Reikia tik ne mažiau nei 3,2% riebumo kefyro, tankaus sietelio ar marlės (aš pirmą kartą jos neturėjau, naudojau bintą, nes labai norėjosi išmėginti čia ir dabar ) ir mėgiamų priedų paskaninimui. Kefyrą reikia įdėti į kamerą ir palikti dienai kitai, kad sustingtų, tuomet ištraukus nuimti pakuotę, suvynioti į marlę ir pakabinti ant krano ar tiesiog įdėti į labai tankų sietą. Šitaip paruošus palikti per naktį ir ryte jau turėsite kuo puikiausią varškytę pusryčiams! Priedai naudojami pagal skonį ir nuotaiką- kadangi mes ją tepame ant sumuštinių, tai man puikiai tinka šviežiai spaustas česnakas, dabar jau ir prieskoninės žolelės paaugo, kartu naudoju ir jas. Žinoma, galima pamėginti ir desertui pritaikyti gardinant saldžiais priedais :)

Pavasarėja

2010-04-04T20:21:00.001+03:00

Net nežinau kaip čia atsitiko, bet šįmet sugalvojau užsiauginti keletą prieskoninių žolelių. Nebūtų keista, jei tiek aš, tiek vyras, nebūtume vis kartoję, kad pas mus tai jau tikrai daržų nebus :) Po dviejų metų daržų išties dar nėra, bet yra darželiukas namie, o ir vyras, dar nežinodamas, kad aš prisipirkau krūvą įvairiausių sėklų, anądien pasakė, kad gal reikėtų pasidaryti mažiuką daržiuką... Tos vienodos / labai panašios mūsų mintys, aplankančios abu vienu metu , kartais išties stebina, nes pastaruoju metu jau ne kartą taip buvo.
Taigi, naminis darželis jau džiugina pirmuoju derliumi, o mums su mažiuku labai smagu kasdien laistyti tuos žolynėlius ir stebėti kaip jie auga :)

Labai labai šokoladinis tortas

2010-04-04T19:20:00.003+03:00

Nežinau kas čia per lemtis, kad man vis nesiseka rasti kokio nors reikiamo produkto :)) Prieš mėnesį labai ieškojau Philadelphijos sūrio, keista, bet dabar pilnos lentynos bet kurioje parduotuvėje... Dabar nepavyko rasti reikiamos varškės... Žinau, kad jos nevisur būna, bet nebuvo ir ten, kur būna, ech... Taip iš nužiūrėtojo Baltojo šokolado triufelinio pyrago gavosi labai labai šokoladinis tortas :) Kadangi pagrindinį produktą- baltąjį šokoladą- jau iš anksto buvau numačiusi keisti juodoju (jau greit bus metai, kaip niekaip nesunaudoju šokolado atsargų), tai ir kitus produktus pakeičiau pagal save ir iš pradinio varianto liko tik mintis ir pagrindas su papuošimais :)

Taigi, pagrindui reikės:
2 kiaušinių
4 v.š. cukraus
~ 100 g miltų
50 g ištirpinto šokolado

Kremui:
300 g natūralaus jogurto
250 g Mascarponės sūrio
350 g tirpinto šokolado
truputėlio želatinos

Eiga:
Kiaušinius su cukrumi plakti iki baltų putų (apie 10 minučių), suberti persijotus miltus, išmaišyti , tuomet supilti šokoladą. Masę vėl gerai išmaišyti ir supilti į sviestiniu popieriumi išklotą kepimo formą. Kepti apie 20 min 180 laipsnių karštumo orkaitėje. Iškepus atvėsinti ir gerai sulaistyti, nes pagrindas gaunasi kietokas.

Kremo gamyba paprasta - šokoladą susmulkiname, ištirpiname garų vonelėje ir tuomet visus produktus gerai sumaišome. Po to, kai mano pirmas bandymas pagaminti Tiramisu nepavyko, nes labai sunkiai stingo, į visus stingdomus gaminius dedu bent truputį želatinos. Kad būtų ramiau :) Kremą užpilame ant sulaistyto pagrindo ir šaldome bent 2-3 valandas.

Papuošimui tirpintą šokoladą supyliau ant kepimo popieriaus ir palikau, kad sustingtų, vėliau peiliu formavau įvairius gabalėlius.

Reziume - tortas laaabai šokoladinis, kremas man kiek primena vaikystėje mėgtą gogel- mogel iš grietinės ir kakavos :) Visgi, manau, kad baltas kremas atrodo žymiai efektingiau ir šventiškiau.

Mano kompa!!!

2010-03-27T11:17:00.001+02:00

Naujausias kalbos išmislas- Mama nedirba, lelis dirba! Čia MANO kompa!!! Paklausus kur mamos kompas, rodo į savąjį žaislinį ...
Taip netikėtai praradau galimybę dirbti savo kompu :))

Gėlytės

2010-03-11T15:21:00.002+02:00

Šias gėlytes jau labai senai planavau iškepti. Labiausiai patiko idėja, kurią prieš Kalėdas daug kas taikė kepiniuosi, aš norėjau įstiklinti Kalėdinio namelio langus, tačiau nebespėjau jo iškepti... Spalvotų saldainių nusipirkau dar tada... Pagaliau prisiruošiau, vaiko gimtadienis buvo puiki proga :) Tiesą sakant, ir šį kartą neplanavau jų kepti, norėjau prikepti dvejeto formos sausainiukų, bet nespėjau nusipirkti formelės... kai nereikėjo, tai buvo kiekvienoje parduotuvėje ir neskubėjau pirkti, o kai prireikė, niekur neberadau... Tada staiga nusprendžiau kepti šiuos ir pasinaudojau Forelles receptu , nes jis pasirodė nesudėtingas ir gražiai iliustruotas :)

Taigi, sausainiukams reikės:
1 kiaušinio
90 g minkšto sviesto
60 g cukraus
200 g miltų
trupučio vanilinio cukraus
spalvotų ledinukų
medinių pagaliukų

Eiga:
sviestą su cukrumi išplakame iki vientisos masės, įmušus kiaušinį bei po truputį subėrus miltus užminkoma tešla, kuri bent pusvalandžiui dedama į šaldytuvą. Tuomet tešla iškočiojama, formelėmis išspaudžiami sausainiai, į juos įkišami pagaliukai (aš stengiausi tešlos nekočioti labai plonai- maždaug taip, kad laikytųsi įkištas pagaliukas), sudėliojami ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir 10 minučių kepami 180 laipsnių karštumo orkaitėje. Kepti reikia, kol sausainiai gražiai pagelsta, tikslus laikas gali kisti, priklausomai nuo orkaitės bei nuo to, kaip plonai/storai iškočioti sausainiai.
Kol sausainiukai kepa, sutrupiname saldainius ir suberiame į sausainių viduryje padarytas skylutes. Tada dar 2-3 minutėms kišame į orkaitę (tiek, kad saldainiai išsilydytų) ir paliekame atvėsti. Atvėsę sausainiai puikiai nusiima nuo popieriaus, todėl nereikia skubėti jų nuimti, kol dar karšti.

Skaičiuojam jau trečius metukus :)

2010-03-07T00:07:00.001+02:00

Vakar pas mus buvo šventė. Mažajam sukako du metukai!!! Laikas bėga beprotiškai greitai ir mažas mažuliukas iš tiesų jau visai nemažas vyrukas.
Kadangi vos grįžus darban užpuolė gimtadieniai, teko greitai persiorientuoti ir susitaikyti su realybe- visko tikrai nespėsiu... Vyro gimtadienio tortą gaminom dviese su vaiku, pasipykdami, pasipešdami, bet pagaminom :) O mažiuko gimtadieniui jau buvau nusprendusi vieną tortą (į darželį) pirkti, nes suvokiau, kad dviejų pagaminti fiziškai nespėsiu ir nesugebėsiu... Šioje vietoje nutiko įdomus dalykas- Eglė paskelbė nerealių keksiukų receptą! Fantastiškas sutapimas! Keksiukai iškart nukonkuravo pirktinį tortą ir, po ilgų Philadelphia sūrio paieškų (radau septintoje aplankytoje parduotuvėje...) pasiryžau paruošti jų tiek, kad kiekvienam vaikučiui ir auklėtojai būtų po du- kiek ir metukų jubiliatui!

Keksiukams reikės:
75 g pieno
25 g sviesto
75 g miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
2 kiaušinių
trupučio vanilinio cukraus
125 g cukraus
trupučio druskos

Aptepui reikės:
25 g sviesto
100 g sūrio Philadelphia
200 g cukraus pudros arba labai smulkaus cukraus (aš dariau su pudra, man buvo truputėlį per saldu)

Eiga:
Pirmiausiai pasiruošiu kremą, nes jį bent valandą reikia palaikyti šaldytuve. Ištirpiname sviestą. Cukraus pudrą / cukrų su sūriu išplakame iki purios masės ir po truputį supilame sviestą. Viską gerai išmaišius bent valandai dedame į šaldytuvą.

Tuomet galima ruošti keksiukus. Pieną pakaitiname iki virimo, tačiau neužviriname. Jame ištirpinamas sviestas ir paliekama atvėsti. Periodiškai reikia pamaišyti, kad sviestas nesustingtų.
Kiaušinius išplakti su vaniliniu cukrumi iki putų, po truputį sudėti cukrų. Tuomet supilti miltus, kepimo miltelius ir druską, išmaišyti ir po truputį supilti pieną su sviestu. Viską gerai išmaišyti ir supilstyti į kepimo formeles. Kepti apie 15 minučių (kol gražiai pagels) 200 laipsnių karštumo orkaitėje.

Keksiukai gaunasi išties nuostabaus skonio! Žinoma, aptepas suteikia šventiškumo įspūdį ir šiaip pagerina bendrą skonį, tačiau ir be aptepo jie labai skanūs, nes pasakiškai lengvi, tiesiog tirpstantys burnoje. Puikiai išsiima iš formelės ne tik vos iškepus, bet ir kitą dieną.
Dydis labai geras vaikų šventėms- lengvai galima įsmeigti keletą žvakučių užpūtimui :)
Vienetų kiekis priklausys nuo to, kokio dydžio formelės naudojamos. Pirmą kartą kepdama gavau 16 vnt., o šventei naudojau aukštesnes formeles ir jų gavosi truputį mažiau.

Šv. Valentino diena

2010-02-15T16:30:00.004+02:00

Ne, mes nešvenčiam šios dienos komerciškai, tiesą sakant, dažniausiai visai nešvenčiame, bet šįmet paminėjome. Taip sutapo, kad turime daug laisvų dienų, be to, tai paskutinis savaitgalis, kai galime pabūti kartu, netrukus grįžtu į darbą ir laiko tam bus dar mažiau... Pagrindinis tikslas buvo būtent bendra šeimyninė veikla, o už mintį KĄ veikti esu be galo dėkinga Austėjai - tada skaitydama pagalvojau, kad dekoravimo užduotėlę galima pritaikyti ir savo namuose. Taigi, pabandėm :)
Pirmiausiai išsikepėm meduolius, o tada prasidėjo didysis menas :) Buvau nupirkusi keletą paprastų šepetėlių, dažus gaminau iš specialios šokolado bei braškių skonio cukraus pudros, taip pat naudojom pabarstukus. Išties net nesitikėjau, kad vaikui taip patiks šis užsiėmimas :)

Smagiausia buvo pabaiga, kai vaikas suprato, kad šitie dažai ne tik valgomi, bet dar ir skanūs :)))

Prieš šv. Kalėdas išbandžiau keletą įvairių meduolių receptų, labiausiai patikusiu naudojausi ir šį kartą. Meduoliams reikės:
500 g miltų
100 g sviesto
200 g medaus
200 g cukraus
2 kiaušinių
1 a.š. kepimo miltelių

Eiga:
cukrų, sviestą ir medų pamaišydami šildome tol, kad visa masė suskystėja ir pasidaro vientisa, tada atvėsiname, įmušame kiaušinius, išmaišome ir supilame į miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Viską gerai išmaišome ir bent pusvalandžiui (geriau valandai) paliekame šaltai. Tada kočiojame (geriau nelabai plonai, nes šie meduoliai kepdami pakyla labai nedaug), spaudžiame norimų formų meduolius, juos dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir 10-15 min kepame 200 laipsnių karštumo orkaitėje.
Šie meduoliai nėra labai minkšti, jei norite minkštų, vos iškepusius reikia sudėti į sandarų indą ir uždaryti, taip galima laikyti ir kelias savaites (pvz laukiant Kalėdų)
Mūsų širdutės gavosi tokios:

Ačiū Tau, sūneli!

2010-02-09T12:19:00.001+02:00

Ar pastebėjote , kaip ilgėja dienos? Prieš 1,5 mėn. 16 valandą jau reikėjo jungti šviesas, o vakar 17.30 dar buvo gana šviesu! Artėja pavasaris!!!
Vakar vakare važiavau pasiimti mažylio iš daržiuko ir mąsčiau- ką man davė tie du metai? Jie prabėgo be galo greitai... Nekalbėsiu apie tai, kad gyvenimas apsivertė 180 laipsnių kampu, kad teko priderinti jį prie sūnelio režimo, kad teko atsisakyti galimybės ilgiau pamiegoti, jei iš vakaro naktinėjau ir pan. :) Visgi čia neesminiai dalykai, palyginus su tuo jausmu, kuris apima, kai mažas žmogiukas pribėga, apsikabina ir sako mylia mama, ar tiesiog šiaip bežaisdamas pribėga, pabučiuoja ir toliau lekia žaisti :)
Ačiū, sūneli, už sustabdytą laiką... už tai, kad tame beprotiškai lekiančiame pasaulyje privertei sustoti ir pamatyti, kad rudenį lapai po truputį gelsta, kad krenta ne visi iš karto :) Kad kartais sninga lėtai, romantiškai, tingiai, kartais snaigės šoka vėjyje... už tai, kad priminei, jog kasdienybėje yra begalė nuostabių dalykų, kurių mes beskubėdami tiesiog nebepastebime...už tai, kad Kalėdos tapo Kalėdomis - su namais, kvepiančiais meduoliais ir plėšomu dovanų popieriumi, su lempučių šviesoje žibančiomis akutėmis... už tai, kad pradėjau labiau domėtis virtuve ir skanesniu, įdomesniu maistu... už tai, kad grįžau prie to, kas man išties įdomu ir ką buvau atidėjusi dėl laiko stokos... Ne, laiko tikrai neatsirado daugiau, gal tik jo paskirstymas pakito...
Įdomu, kad viskas prasidėjo nuo gimimo dienos... Vienas aiškiausių prisiminimų iš TOS dienos yra tas, kad nuo pat ryto buvo labai saulėta ir ryte kelis kartus pagalvojau- kokia graži diena gimti! gaila, kad aš šiandien esu per daug pavargusi gimdyti... Visgi jėgų pakako :) o kita diena buvo labai kontrastinga- buvo apsiniaukę, už lango siautė pūga...

Pyragėliai su mėsa

2010-02-06T00:46:00.001+02:00

Praėjusį savaitgalį buvau viena, tai sekmadienį lipdžiau koldūnus. Valgyti smagu, bet gamybos procesas nežavi, juolab, kad kartą pasiryžus norisi prilipdyti jų kuo daugiau, kad ilgai nebereiktų kartoti :) Deja, įdaro buvo per daug, tešlos per mažai ir nebespėjau visko sunaudoti iki šeimos grįžimo... Naktinėti nesinorėjo, o mėsos liko nemažai, bet ne tiek, kad užtektų kitos dienos pietums... Kadangi šaldymo kameroje visada turiu šaldytos tešlos, tai nusprendžiau pagaminti pyragėlių! Kitą dieną juos pasišildėme ir valgėme pusryčiams- išties puikus variantas, ypač, jei ryte reikia skubėti ir nėra kada ruošti maisto.

Reikės:
maltos mėsos (kokių 300 - 400 g)
prieskonių mėsai
svogūno
kelių skiltelių česnako
pakelio šaldytos tešlos
kiaušinio aptepimui
sezamo sėklų

Eiga:
tešlą paliekame atšilti ir ruošiame įdarą: mėsą paprieskoniuojame, sumaišome su smulkiai pjaustytu svogūnu bei česnaku ir truputį apkepiname, paliekame atvėsti. Kai tešla atšyla, lakštus perpjauname pusiau (aš naudojau tą tešlą, kur sufasuoti 6 lakštai) ir gaminame trikampius pyragėlius. Kadangi turėjau nemažai mėsos, tai dalį tešlos bandžiau dar pakočioti, kad daugiau įdaro tilptų, bet kai iškepė, pasirodė, kad tie, kurių nekočiojau, atrodė daug geriau), tuomet patepame kiaušinio plakiniu , pabarstome sezamo sėklomis ir geras 20 min kepame 180 laipsnių karštumo orkaitėje (kol gražiai pagelsta)
Šį įdarą puikiai papildytų tarkuotas sūris bei paprika! Toks jis išties be galo skanus!

Keksiukai

2010-02-05T15:30:00.001+02:00

Labai labai mėgstu keksiukus- tokius trapius, mažučiukus :) Per pastarąsias kelias savaites išbandžiau keletą receptų, tačiau daugeliu nusivyliau... Nors aprašyme skambėjo gražiai ir nuotrauka viliojo, tačiau nebuvo labai skanu... Visgi labiausiai patiko pirmasis išmėgintas, rastas kažkuriame žurnalo Darbštuolė numeryje... Patiko ne tik skonis, bet ir tai, kad pagaminama labai lengvai (pakanka sumaišyti visus produktus) ir greitai!
Taigi, reikės:
100 g sviesto
100 g cukraus
2 kiaušinių
175 g miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
5 v.š. pieno

Eiga:
tirpintą sviestą išsukame su cukrumi, mušame kiaušinius ir toliau plakame iki kreminės konsistencijos, tuomet po truputį suberiame miltus bei kepimo miltelius, supilame pieną ir užminkome minkštą tešlą, kuri sudedama į formeles. Kepama apie 25 minutes 180 laipsnių karštumo orkaitėje.

Recepte dar buvo naudojamos kokoso drožlės, džiovintos vyšnios, džemas... Tai maišoma į tešlą ir naudojama papuošimui. Aš naudojau tik kokoso drožles, tačiau kitą kartą bandysiu dėti šokolado gabaliukus. Priedus juk visada galima pasirinkti pagal skonį ir nuotaiką :)

Tas nelemtas varškės apkepas...

2010-01-26T11:28:00.003+02:00

Kadangi mūsų vaikas geruoju nevalgo beveik jokių pieno produktų, tai vis stengiuosi apgauti :) Paskutinį kartą sugalvojau iškepti varškės apkepą, nusipirkau varškės (paprastos..., visad šiaip perku švelniąją) ir šeštadienį iškepiau... viskas buvo neblogai, valgėm visi trys. Vakare, prieš einant gulti, pajutau kažkokį negerumą pilve, naktį prastai miegojau, o ryte, kai atsikėliau, pajutau, kad laaabai silpna :( Visą dieną praleidau gulėdama lovoje ir gerdama vandenį- sustojęs skrandis po pietų pradėjo atsigauti, bet silpnumas traukėsi labai pamažu, o vaikas nuo ryto pradėjo viduriuoti... Nors dabar siaučia Roto virusas, bet aš labiau linkusi kaltinti tą nelemtą apkepą, nes labai jau daug sutapimų. Bet... yra ir geroji pusė :) Vakare vyras darė man arbatą ir paklausė vaiko- kur mama? , jis sako - ten, Ką mama daro? - GULIA! Buvo labai daug juoko ir laimės- iškart matos, kad mama visą dieną guli, kad vaikas net naują žodį išmoko :))
Čia buvo paskutinis aną savaitę išmoktas žodis, o jų praėjusią savaitę buvo nemažai- MOKU, NEMOKU, ATEIK (dažniausiai vartojamas kartu su rankos mostu, rodančiu kvietimą), TINKA, NETINKA, GULIA.
Dabar be galo smagus metas, kai po truputį "atsirišinėja" kalba

Gyvenimas be svarstyklių

2010-01-23T14:48:00.001+02:00

Kaip greitai mes įprantame prie gyvenimą lengvinančių buities prietaisų... Aišku, dažniausiai "susidraugavę" su nauju prietaisu jo nė nebepastebime, kol vieną dieną jis dingsta (sugenda, pvz), va tada ir pasirodo visas smagumas... Nežinau ar daug kas norėtų dabar gyventi, pvz, be skalbimo mašinos :)))
Taigi niekad nė nesusimąsčiau kad tokio paprasto dalyko kaip virtuvinės svarstyklės, gali taip smarkiai trūkti... Juk seniau neturėjau ir nereikėjo :))) O dabar, kai sugedo, išties be galo sunku viską pamatuoti, atitaikyti... Tarkim, kad ir tas matavimas šaukštais- mano stalčiuje guli dviejų dydžių tie didieji šaukštai, kuris iš jų tas stebuklingasis, kurį turi minty tas, kuris viską matuoja šaukštu????? Kepdama grietiniečius išties daug laiko praleidau gramus matuodama stiklinėmis, šaukšais ir t.t. Sunku buvo ne tik viską apskaičiuoti, bet ir žinoti kaip ką skaičiuoti, todėl gan ilgai sėdėjau ir internete ieškojau matavimo lentelių, jas lyginau...
Labai patiko ši produktų svorių lentelė , tiesa, ją dar lyginau su kitomis, tai ne viskas atitinka, tikriausiai dėl tų šaukštų skirtumų :))) Bet šiaip, manau, tikrai galima ja remtis, bet tuomet nereikėtų blaškytis ir viską skaičiuoti pagal vieną šaltinį.
Dar truputis informacijos apie 1 valgomąjį šaukštą:
Miltų = 25g
Krakmolo = 30g
Cukraus = 25 g
Druskos = 30 g
Citrinos rūgšties = 25g
Sodos = 28g
Grietinės = 25g
Sviesto = 50g
Aliejaus = 20g
Tirpinto margarino = 15g
Grietineles = 15g
Kondensuoto pieno = 30g
Džiuvesėlių = 15g
Manų kruopų = 25g
Kakavos = 20g
Razinų = 25g
Aguonų = 15g
Cinamono = 20g
Maltos kavos = 20g
Riešutų = 30 g

ir arbatinį šaukštelį:
Miltų = 10g
Krakmolo = 10g
Cukraus = 10 g
Druskos = 10 g
Citrinos rūgšties = 8g
Sodos = 13g
Grietinės = 10g
Sviesto = 25g
Aliejaus = 10g
Tirpinto margarino = 4g
Grietinėles = 5g
Kondensuoto pieno = 12g
Dziūvesėlių = 5g
Manų kruopų = 8g
Kakavos = 10g
Aguonų = 5g
Cinamono = 8g
Maltos kavos = 7g
Riešutų = 10 g

Ši informacija iš SM. Turėdama laiko pamėginsiu pasidaryti savo lentelę ir įkelsiu ją čia.

Grietiniečiai

2010-01-14T16:07:00.001+02:00

Vis galvoju, kaip čia geriau pavadinus mūsų trečiadienio vakarus.. Vyro vakarai, ar mudviejų su vaiku??? Tikriausiai vyro, nes mes su vaiku ir dienomis būnam kartu :)) Taigi... kartą per savaitę išleidžiam tėtį treniruotis savo mėtymuose (t.y. žaisti smiginio), o mes ne tik dienas, bet ir vakarus leidžiam vieni... Dažniausiai tuomet ir valgom kitaip, t.y. dieną pietus, o vakare lengvesnę vakarienę :) Vakar gaminom aj-receptų bloge rastus grietiniečius. Radau juos ieškodama idėjų ką pagamintis iš mascarponės (tradiciškai- buvo akcija, galioja ilgai, nusipirkau daugiau... Tiesa, tuomet pamiršau, kad man per riebu vien mascarponė ir maišau su ricotta, taigi dabar artėja galiojimo termino pabaiga, o aš vis dar turiu du indelius... šią savaitę teks sunaudoti). Dar pamačiau, kad ir Deima juos giria , tai nusprendžiau šiandien vakarienei pagaminti, juolab, kad visi reikiami produktai gulėjo šaldytuve.
Prieš gaminimą susidūriau su problema- per šventinį gaminimo maratoną netyčia numečiau virtuvines svarstykles ir jos pažiro dalimis... viskas veikia, bet nieko pasverti nebegaliu :( Kadangi jau keletą metų jas naudojau, dabar pasijutau kaip be rankų, nes kaip pamatuoti, pvz. miltus, neturiu jokio supratimo... Praleidau nemažai laiko skaičiuodama kiekius (netrukus parašysiu apie matavimus be svarstyklių), žinoma, visko perversti nepavyko, todėl mano pateikiami kiekiai nesutampa su pirminiu receptu, bet manau, kad ir grietiniečių gaunasi daugiau ;) Aš iškepiau 22 vnt, naudojau 11 cm skersmens puodelį.

Reikės:
Tešlai:
600 g miltų
žiupsnelio druskos
180 g sviesto
120 g cukraus
1 kiaušinio
200 g grietinės
2 a.š. kepimo miltelių

Įdarui:
185 g (1 indelio) liesos švelniosios varškės
1 kiaušinio
šiek tiek vanilinio cukraus
3 v.š. cukraus (kiekis priklauso nuo to, kiek dedama vanilinio cukraus ir kaip saldžiai mėgstate)
2 v.š. miltų

Dar vieno kiaušinio reikės aptepimui.

Eiga:
Kambario temperatūros sviestą išsukame su cukrumi, tada supilame išplaktą kiaušinį ir po truputį dedame grietinę. Tuomet po truputį supilame miltus ir kepimo miltelius. Paminkius miltų man pasirodė mažoka, todėl vėliau dar šiek tiek pridėjau... Tuomet iškočiojame tešlą ir išspaudžiame rutuliukus. Aš naudojau didžiausią rastą puodelį. Tada dedame šaukštelį įdaro, grietinietį perlenkiame taip, kad įdaras neišbėgtų, bet kraštų neužspaudžiame. Kepame apie 20 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje.
Įdaras ruošiamas paprastai- tiesiog sumaišant visus reikiamus produktus.

Laiko trūkumas... / Mažylis

2010-01-12T12:33:00.001+02:00

Kartais pagalvoju kokiu beprotišku tempu gyvename... Prieš Kalėdas pagavau save nuolat skubančią- visur bėgte... net už vairo sėdėdama viduj skubu... Susimąsčiau ir nusprendžiau truputį spustelti stabdžius. Išties niekas nepasikeitė, gal tik streso mažiau. Kartais prisimenu kaip vaikystėje į mokyklą ir atgal eidavau pėstute, per miestą, o dabar... Vakar beveik valandą stovėjau kamštyje ir per tą laiką pirmyn pasistūmėjau labai nežymiai, vėliau nusprendžiau, kad tiesiai arčiau, bet aplinkui- greičiau ir ištrūkusi iš grūsties, nuvažiavau kitu keliu. Kirtau Gedimino pr. ir galvojau, kad jau nepamenu kada ten buvau, nežinau kokios ten dabar parduotuvės, neprisimenu, kad būčiau ramiai ĖJUSI pagrindine miesto gatve... Vis per tą skubėjimą- nuleki į PC, apsiperki ir bėgte namo... Įdomiausia, kad vis lekiam lekiam, o laiko vistiek NĖRA.

Savaitgalį su mažium važiavom lankyti mažo berniuko. Tiesą sakant, tas berniukas nebe toks jau mažas... jam jau beveik pusmetukas, vis nebuvo kada užsukti... Bet šiaip viešnagė buvo nuostabi! Truputį bijojau dėl savo padaužos elgesio- nežinojau kaip jis reaguos į mažiuką, kaip elgsis, ar nelies jo per stipriai ir t.t. Buvau maloniai nustebinta tuo, kaip labai jam patiko mažylis! Ir žiūrėjo, ir lietė, ir žaisliukus nešė, o mažučiui nuėjus miegoti vis klausė kur lelis? :) Dar labai įdomu palyginti... juk visai nesenai ir mūsiškis toks mažas buvo, o dabar va, jau visas vyrukas, viską supranta, daug ką moka, tik dar nedaug pasakyti gali :))

Apie tai, kaip mes susikalbame :)

2010-01-04T12:31:00.001+02:00

Skaitydama vaikiškus žurnalus, visada atkreipiu dėmesį į mažujų šnekučių perliukus :) Labai laukiu, kada mūsų mažylis pradės linksminti savo išminties perlais. Jis tiek daug dar nešneka, tačiau manau, kad jau laikas atidaryti tam skirtą skyrelį, nes įdomių nesusikalbėjimo rezultatų sulaukiame ir dabar.

Sekmadienį pusryčiavom , Gedutis pavalgęs nuėjo nuo stalo ir pradėjo vaikščioti po kambarį. Vidury stalo gulėjo telefono dangtelis, kurio jam staiga prireikė. Pabandė imti, nepasiekė, nusprendė, kad bus geriau apeiti iš kitos pusės. Kol ėjo, tėtis dangtelį pastūmė priešingon pusėn ir mažiui vėl teko keliauti aplink stalą. Tuomet dangtelis vėl pasistūmėjo į priešingą pusę :)) Kadangi prieš tai buvom kalbėję apie pamperso keitimą, tai pasakiau "atsinešk pampersą ir pasieksi" Gedutis nubėgo ir norėjo paimti visą paką pampersų, mes sakėm- imk vieną!! Tačiau jis vistiek atsinešė kelis, o mes vis kartojom, kad užtenka vieno. Jis pasižiūrėjo į mus ... padėjo pampersų krūvelę ant stalo, o vieną numetė ant žemės ir atsistojo ant jo :) Tik tada mes su vyru supratom, kad mano pasakymą vaikas suprato pažodžiui (na, nieko keisto :))) ) ir apsidrausdamas atsinešė visą krūvelę !!!

Risotto su vištiena

2010-01-03T21:03:00.003+02:00

Kai pirmą kartą paragavau risotto (arba daugiaryžio, kaip mūsų kalbininkai jį pakrikštijo... ), po to net sapnuodavau , kad valgau- taip skanu buvo :) Kurį laiką jau negaminau ir šiandien, po ilgų apmąstymų ką gi čia mums valgyti, vėl paruošiau Risotto su vištiena.

Reikės:
0,5 kg vištienos filė
2 svogūnų
poro
2 morkų
saliero stiebų
tarkuoto sūrio (aš dažnai nededu, jei jo neturiu)
2 l vištienos sultinio
100- 125 ml baltojo vyno
400 - 500 g ryžių
prieskonių
aliejaus

Eiga:
Gaminant risotto geriausia naudoti gilią keptuvę storu dugnu (taip tolygiai pasiskirsto karštis ir ryžiai puikiai troškinasi), tačiau aš tokios neturiu, todėl dažniausiai naudoju didelį puodą. Įpilu truputį aliejaus ir apkepinu žiedais pjaustytus svogūnus bei porus ir morkas (šįkart naudojau šaldytų daržovių rinkinį, tai morkų atskirai nekepinau), jie kepinami, kol truputį suminkštėja ir tampa permatomi, bet ne paruduoja. Tuomet sudedu gabaliukais pjaustytą vištieną, įberiu vištienos prieskonių bei pipirų ir vėl apkepu. Kol kepa, pasiruošiu vištienos sultinį. Tuomet į puodą įpilu truputėlį sultinio, suberiu daržoves ir dar patroškinu mėsytę. Kai vištiena pasitroškina, sudedu ryžius ir vyną (jį naudojau tik pirmąjį kartą, nes vėliau jau valgome kartu su vaiku, tačiau skonis su vynu išties žymiai geresnis, nes jis suteikia nepakartojamą prieskonį. Galima eksperimentuoti su skirtingais vynais, kaskart išgaunant vis kitokį skonį!), išmaišau ir vynui įsigėrus vis po truputį pilu sultinio ir pamaišiusi palieku risotto gamintis ant labai silpnos ugnies. Maišau tik tuomet, kai pilu sultinį. Ryžiams suminkštėjus (jie turi būti prisigėrę sultinio, tačiau dar truputėlį kieti), įmaišomas sūris ir risotto baigtas!

Great British Cooking

2010-01-02T20:46:00.005+02:00

Per Kalėdas manęs laukė tikras netikėtumas- gavau net dvi receptų knygas! Išvydusi antrąją buvau šokiruota- ne tik dėl to, kad ir vėl receptai :))) , bet ir todėl , kad ji anglų kalba (aišku, čia nieko keisto, gi nacionaliniai receptai :) ) Išsigandau, kad nesuprasiu kas rašoma ir kas per produktai, bet pavarčius baimė dingo, nes viskas ten suprantama ir nieko egzotiško :)) Labai patiko tai, kad kiekiai rašomi ir gramais- labai patogu ir nereikės visko persivertinėti, norint gaminti.

Vyras juokėsi, kad dabar laukia kepinių metai :) , o aš nusprendžiau bent kartą per savaitę išmėginti po kokį naują receptą. Taigi, jei pavyks laikytis plano, šįmet turėtume paragauti per 50 naujų patiekalų!!!

Virtuvės knyga

2010-01-02T20:14:00.005+02:00

Niekada nemėgau gaminti... Tiesą sakant, ne tik nemėgau, bet ir nemokėjau... Turiu nepaprastą talentą viską sudeginti, net tai, kas, atrodo, negali nepavykti ir prisvilti :) Laikui bėgant išmokau ruošti valgomą maistą , o vėliau ėmiau ir įdomesnių receptų ieškoti ar mėginti atkartoti tai, ką mėgstu kavinėse. Maisto gamyba netapo mano hobiu, gaminu, nes reikia valgyti , tačiau stengiuosi, nes norisi ne tik pavalgyti, bet ir mėgautis įdomiu, skaniu maistu.
Savaime suprantama, kad nemėgdama gaminti, niekada nemėgau ir kulinarinių knygų. Tiesa, vieną buvau nusipirkusi, bet, tiesą sakant, niekada nieko iš ten negaminau.... dabar ėmė graužti sąžinė ir prie kelias dienas ją atsiverčiau :) Šiuo metu, kai viena po kitos buvo išleistos kelių garsių žmonių virtuvės knygos, susidomėjau jomis ir per Kalėdas buvau labai nustebusi, kai vieną jų radau po eglute :) Keista... bet ji mane taip pradžiugino, kad Kalėdų dieną visą ir perverčiau :)
Kalėdų senis man išrinko Lino Samėno „Virtuvės knygą" - pasirinkimas išties puikus, nes ši knyga, skirtingai nei kitos, parašyta profesionalaus virėjo, kuriuo žaviuosi dar nuo seniau vykusio TV šou laikų, o ir dabar, jei turiu laiko, pažiūriu trumpas kasdienines laideles. Taip pat džiaugiausi IKI laikraštukuose spausdinamais paprastais ir praktiškais jo patarimais. Labai patiko ir tai, kad knygoje yra ne tik receptų, bet dar daugiau puikiųjų Lino patarimų!!!

Laimingų 2010 - ųjų!!!

2010-01-01T21:26:00.001+02:00

Tos šventės toks dalykas... visus metus lauki, galvoji kuo pradžiuginti artimuosius, renki ir perki dovanas, ruošiesi, puošiesi ir t.t. O jos taip greit ateina ir dar greičiau praeina...

Kalėdų senis jau atsisveikina iki kitų metų, o aš linkiu gerų, laimingų 2010- ųjų! Lai jie būna geresnis už praėjusius metus! Tikiu, kad nespėsim apsidairyti ir vėl mus įsuks šventinis šurmulys :)

Kalėdų stebuklas

2009-12-31T18:17:00.000+02:00

Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie Kalėdinio stebuklo akcijos ir pasistengusiems, kad kuo daugiau vaikučių patikėtų, kad stebuklų visgi būna!

Angeliškas virsmas

2009-12-29T00:13:00.004+02:00

Iš vyro pasakojimų apie vaikystę ir iš tų vaizdų, kuriuos teko matyti su jo mažais pusbroliukais, žinojau (t.y. maniau, kad žinau), jog mūsų vaikas nebus dovanėlė. Bet juk visada taip yra, kad galvoti apie tai kaip susitvarkai su sunkumais yra viena, o tvarkytis su jais- visai kas kita. Ypač , kai tie sunkumai ne šiaip koks nesusipratimas, o gyvas pasiutęs velniukas, kuriam dar nė dvejų metukų nėra...
Taigi... velniukas neblogus ragiukus buvo užsiauginęs, daug kaprizų rodė, isteriškai šaukė, rėkė, mušėsi ir visaip kitaip reiškė savo norus ar nepasitenkinimus. Išties kartais apimdavo neviltis, kai jis visą dieną nemiega ir beveik ištisai šaukia... Tokiomis akimirkomis galvojau KĄ darau ne taip, nes jis dar mažas... Išties ne toks jau ir mažas... t.y. pakankamai didelis, kad prigalvotų visokių šunybių... Tiesa, pradžioje man atrodė nerealu, kad ne namie ir be tėvų mūsų velniukas virsta į angeliuką!!! Negalėjau tuo patikėti, kol vasarą nesusitikau su vaikystės drauge, auginančia tokį pat velniūkštį, ji pasakojo tą patį... namie velniukas, pas senelius / daržely etc.- angeliukas. Išsikalbėjom ir pasidarė ramiau... Visgi aplinkinius įtikinti ne taip paprasta (tiesa, neturiu tikslo jų įtikinėti), paskutinis atvejis buvo per Kalėdų senelio šventę - viena mama man pasakė "jūsų berniukas toks ramus..." Žinoma, ji tokią nuomonę susidarė mano vaiką matydama tarp kitų vaikų ir vos kelis kartus po kelias minutes per savaitę, bet visgi, mažojo velniuko įvaizdis nenuginčijamas :)
Vis ieškau knygos "Mažylio sutramdymas" (tikiuosi, kad netrukus bus pakartotas tiražas...) ir staiga pastebiu POKYČIUS.
Pas mus dabar karaliauja periodas LELIS ir KOTE (paprasčiau kalbant- jis (lelis :)) ) nori viską daryti kartu / arba tiesiog pats). Vaikiška kėdutė iš vonios kambario atkeliavo į virtuvę ir dabar turiu mažą pagalbininką :) Kūčių vakarienę ruošėm kartu. Žinoma, po kurio laiko jam pabodo padėti, o tarpuose tiesiog stebėti ką aš darau, todėl jis nulipo nuo kėdės ir išėjo į kambarį. Netrukus ėjau žiūrėti kas vyksta, nes namie tvyrojo keista tyla. Tikėjausi išvysti ką nors įdomaus, nes tyla, tai tokia būsena, įsivyraujanti tik tada, kai vyksta kas nors nepaprasto (pvz pakabinamos spintelės kraustymas užsilipus ant virtuvės stalo...), išties nustebau, kad jis tiesiog sėdėjo ant grindų ir žaidė. Ne su kokiais mano popieriais ar tėčio CD, o su savo ŽAISLAIS. Fantastika! Tiesiog Kalėdų stebuklas! O esmė, kad tai ne vienkartinis atvejis... pastaruoju metu jis išties tapo ramesnis ir kuo puikiausiai vienas žaidžia, man net nebereikia sėdėti šalia ir stebėti jo žaidimų. Žinoma, prižiūrėti reikia, nes jis savo žaislais neapsiriboja ir kartais pasitaiko labai įdomių vaizdelių.

Aguonų virtinukai

2009-12-27T23:13:00.001+02:00

Šįmet per Kūčias norėjau kuo įvairesnių patiekalų, kad būtų mažiau silkės. Vienas iš atradimų- aguonų virtunukai. Skonis įdomus, išties puikiai tinka Kūčių stalui.
Reikės:
aguonų
džiovintų vyšnių
graikiškų riešutų
medaus
2-3 stiklinių miltų
trupučio vandens
aliejaus

Eiga:
Pirmiausiai nuplauname ir išbrinkiname aguonas. Kol jos brinksta, iš miltų, vandens ir aliejaus išminkoma tešla (minkoma tol, kol nelips prie rankų, vis po truputį dedat daugiau miltų) , tuomet ji pusvalandžiui paliekama pastovėti.
Tada ruošiame įdarą- susmulkiname išbrinkusias aguonas, o tada ir riešutus bei vyšnias, į masę įmaišoma truputėlį medaus. Receptą radau žurnale Virtuvė Nuo... Iki..., ten buvo siūloma riešutus pakepinti, tačiau aš to nedariau.
Kai viskas paruošta, kočiojame tešlą ir gaminame virtunukus. Aš naudojau didesniąją koldūnų formą. Proporcijų nerašau, nes viskas priklauso nuo to, kokio kiekio reikia... Aš virtinukus gaminau vienam vakarui, tai to tešlos kiekio užteko, o įdaro perteklių teko išmesti, nes prisiruošiau be galo daug :)
Labai neblogas patiekalas dar ir todėl, kad jį galima pasigaminti iš vakaro ar net prieš savaitę, užšaldyti ir išvirti tik prieš pat vakarienę!

Vištienos blyneliai

2009-12-27T23:02:00.003+02:00

Tikriausiai kažkada jau rašiau, kad mes dažniausiai valgom vištieną. Vien pjaustyta ir kaip nors pakepinta jau laaabai senai pabodo... Berods pavasarį atradau vištienos blynelius. Nuostabus receptas, juolab, kad pagaminama išties greitai.
Mano brolis, blynų mylėtojas dar nuo vaikystės, pasijuokė iš mano vištienos blynelių, sakydamas, kad čia kepsniukai :) Bet man čia vistiek BLYNAI :)

Reikės:
0,5 kg vištienos filė (galima naudoti ir nukaulintą mėsytę)
kiaušinio
gero šaukšto krakmolo
šaukšto majonezo
vištienos prieskonių

Eiga:
Vištienos file susipjaustome labai mažais gabaliukais, paprieskoniuojame, įmušam kiaušinį ir šaukštą krakmolo ir viską gerai išmaišome. Tuomet dedam krakmolą, išmaišom, šaukštu kabinam masę ir kepam! Garnyrui tinka viskas- nuo virtų bulvių iki grūdų košių. Mums labai skanu su kukurūzų koše, žinoma, šviežių daržovių salotos tiesiog būtinos!
Iš tos masės blynelių gaunasi ne itin daug, todėl aš kartais dedu ir keletą smulkiai tarkuotų morkų, arba moliūgo. Tik tada masę apie valandą reikėtų palaikyti šaldytuve ir tik po to dėti krakmolą bei kepti.

Šokoladiniai triufeliai

2009-12-27T22:38:00.006+02:00

Kadangi turiu labai daug juodojo šokolado ir jo niekaip nesuvalgom, vis bandau gaminti įvairius saldainius. Jau kurį laiką planavau gaminti triufelius ir kaip tik per Lietuvos Ryto TV savaitgalio laidą pamačiau labai nesudėtingą receptuką. Neturėjau kuo užsirašyti, norėjau dėl to recepto pažiūrėti kartojimą, tačiau nepavyko... Kai radau formeles (pasirodo, ne bet kur jų yra... baltas mačiau tik specializuotoje indų parduotuvėje už fantastinę kainą), tai bandžiau iš atminties, tikiuosi, nieko nepraleidau.

Triufeliams reikės:
200 g juodojo šokolado
200 g riebios grietinėlės
šaukšto brendžio ar konjako
karčios kakavos apvoliojimui

Eiga:
Maišant pakaitiname grietinėlę ir gabaliukais laužytą šokoladą, kol šokoladas visiškai ištirpsta ir lieka vientisa masė, tuomet įdedame šaukštą brendžio (galima daugiau ar kokį kitokį gėrimą naudoti- priklausomai nuo to, ką mėgstate), supilame masę į plokščią indą ir kelioms valandoms (geriausiai- nakčiai) paliekame šaldytuve. Kai masė sustingsta, šaukšteliu imame nedidelius gabaliukus, formuojame rutuliukus ir juos apvoliojame kakavos milteliuose. Laidoje mačiau, kaip naudoja ne šaukštelį, o tą spec apvalų įrankį, skirtą bulvėms išskobti- išties labai patogu ir rutuliukai gražesni, bet aš tokio neturiu, tai naudojau paprastą arbatinį šaukštelį. Formuoti reikia greitai, nes masė labai greit minkštėja.
Puikus skanėstas prie kavos! Tinkamas desertas vaišių stalui papuošti- spalvotos formelės atrodo tikrai žaismingai ir smagiai, nors iš pradžių gailėjausi, kad tik tokias radau :)

Pangasija

2009-12-18T16:04:00.002+02:00

Jau keletą metų stengiamės maitintis sveikiau ir bent kartą per savaitę mėsą pakeisti žuvimi. Dažniausiai renkamės pangasiją arba skorpionžuvę, rečiau kitas žuvų rūšis. Išbandžiau visokiausius variantus- nuo kepimo orkaitėje iki keptuvėje, bet vis kas nors netinka arba tiesiog atsibosta... Šįkart kepiau keptuvėje, apvoliotą džiūvėsėliuose.
Reikės:
pangasijos file
džiūvėsėlių
kiaušinio
citrinos
trupučio krakmolo

Eiga:
pirmiausiai pangasiją susipjaustau nedideliais gabaliukais, paprieskoniuoju ir aplaistau citrinos sultimis, tuomet viska apvolioju kiaušinyje ir dedu į krakmolo-džiūvėsėlių mišinį. Viską gerai išmaišau ir dedu į keptuvę, kur jau čirška gerai įkaitęs aliejus.
Garnyrui tinka šviežios daržovės bei grūdų košės (mes valgėm su grikiais), galima naudoti ar pasigaminti padažą, bet aš padažų nevalgau, tai nieko papildomai neruošiau.
Visus maišymus atlikinėjom kartu su vaiku- maišėm pasikeisdami- tai nuotraukos nėra, nes nebuvo prekinės išvaizdos :) Visgi skonio tai neįtakojo :))

Kalbam kalbam pamažu...

2009-12-17T15:51:00.002+02:00

Kelias pastarąsias dienas vis mąstau, kad reikėtų prisėsti ir surašyti žodelius, kuriuos mūsų mažasis padauža jau moka ir taria, juk viskas taip greit pasimiršta...
Pradėsiu nuo Kas čia? - šis klausimėlis pas mus atsirado dar vasarą- maždaug birželio pabaigoje/liepos pradžioje. Jau senai pripratom, todėl labai nustebau, kad prieš kurį laiką bendraamžių mamytės pradėjo pasakoti, kad atėjo tas nelauktas kas čia???? periodas. Paprastas akivaizdus įrodymas kokie visi vaikai skirtingi...
Pas mus šis klausimas patobulėjęs- mažis rodo vis tuos pačius kelis daiktus ir vis klausia, tarsi laukdamas kol suklysiu atsakinėdama :))
Dar labai mėgsta klausinėti KUR? kur mama, kur tete, kur teta ... Jei pasakai, kad nėra, tai jis parodo kur :)

Taigi, taria, ačiū (prieš porą dienų išmoko, iki tol sakė čiu , reikšmė- ačiū/ prašau), lelia, tau (t.y. man - jis save vadina tau), mama, tete, dėde, teta, bamba, bomba, kamuoli, pampuoli (pampersas), tani (distancinis), bandi (bananas), donde (duona), kote (kartu), nou (noriu), am (paprastai reiškia, kad nori valdyti arba gerti), kaka, lio lio (alio), liaba (labas) , atia.

Žinoma, reikia nepamiršti tobulai įvaldytų NE ir KĄ????

Daro mini sakinukus-žodžių junginius : Kur mama? Va mama! Nou bandi (noriu banano). Nou kote (noriu kartu).

Raideles mokomės pagal žodžius , kuriuos moka pasakyti A (am), M (mama), T (tete), K (kamuoli), L (lialia), P (pampuoli), B (bamba), D (dede) ir G (Gediminas, pasakyti nemoka, bet parodyti gali)

Maltos mėsos vyniotinis

2009-12-16T23:42:00.006+02:00

Prieš kelias dienas perskaičiau apie Fantastišką karštą pyragą Deimos tinklaraštyje ir pagalvojau, kad kaip aš pati nesumąsčiau taip :) Esmė ta, kad aš jau keletą metų kepu "krokodilą" ir tešlą minkau, naudodama ruošinį picai, kildinu, laukiu... Šaldytos tešlos variantas žymiai patogesnis ir skanesnis, nes ne toks sausas!
Aš ruošiau savo senojo pyrago įdarą, nes jis mums be galo patinka, bet manau, kad tinka bet koks :)

Reikės:
0,5 kg šaldytos tešlos
0,5 kg maltos jautienos
svogūno
paprikos
kelių skiltelių česnako
prieskonių (persilado)
šiek tiek tarkuoto sūrio
kiaušinio
sezamo sėklų

Eiga:
Tešlą palieku atšilti ir gaminu įdarą. Labai smulkiai susmulkinu svogūną, truputį pakepinu jį kartu su malta mėsą bei prieskoniais, tada įmaišau smulkiai tarkuotą papriką ir palieku atvėsti. Kai atvėsta, įmaišau tarkuotą sūrį (geriau rinktis riebesnį, nes jis puikiai lydosi, aš naudoju Džiugo).
Kai tešla atšyla, dedu ją į kepimo popieriumi išklotą skardą, truputį pakočioju ir per vidurį sudedu atvėsusį maltos mėsos ir priedų mišinį, tešlos šonus užlankstau, suformuoju vyniotinį, aptepu kiaušiniu, pabarstau sezamais ir maždaug pusvalandžiui kišu į 180 laipsnių karštumo orkaitę. Kepama, kol tešla gražiai pagelsta.

Kitą kartą imsiu daugiau tešlos, nes dabar mums trims nelabai užteko...

Šventinis pasiruošimas 2

2009-12-13T19:27:00.001+02:00

Yra toks geras posakis- Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.
Vos spėjau susidėlioti darbus iki švenčių, o viskas ėmė ir pasikeitė... vyro komandiruotė paankstėjo... Gal ir gerai :) Be to, pamačiau, kad savaitgalį prekintis visgi neverta, nes šiandien važiavau į Ermitažą... vos radau kur sustoti, žmonių viduje BEGALĖ. Gerai, kad į maximą nereikėjo... o sako, krizė...
Manau, kad naujo darbų sąrašo nebesudarinėsiu, nes vistiek nuo to jų nesumažės, o kad truputį susimaišys seka, tai gal nieko tokio :)

Silkių kotletai

2009-12-12T22:41:00.004+02:00

Pernai ruošdama Kūčių vakarienę sužinojau, kad silkę galima naudoti ne tik salotoms, bet ir karštiems patiekalams. Išbandžiau, tikrai skanu! Šįmet mėginsiu patiekalų iš silkės gaminti kuo mažiau, nes mūsų mažasis spjauna ją lauk... Kadangi šis savaitgalis man "išeiginis", tai pabandžiau pasigaminti kotletukų ir jie tikrai keliaus į Kūčių meniu, manau, kad ir vaikas valgys, nes specifinio silkės skonio čia nesijaučia!
Reikės:
mažo indelio silkių file
svogūno
šaukšto krakmolo
riekelės batono
džiuvėsėlių apvoliojimui
mėgstamų prieskonių

Eiga:
Pirmiausiai silkę reikia pamirkyti- bent valandą ar dvi. Žinoma, galima ir nemirkyti, bet tuomet bus labai sūru, nes kepant tai labiau juntama. Tuomet silkę, svogūną bei batoną susmulkinti ir gerai sumaišyti, įdėti šaukštą krakmolo, prieskonių (puikiai tinka pipirai), išmaišyti ir formuoti kotletukus. Juos apvolioti džiūvėsėliuose ir kepti keptuvėje. Patiekti su karštomis bulvėmis ir pasirinktu garnyru.

Šventinis pasiruošimas

2009-12-11T21:45:00.002+02:00

Kone kasmet galvoju, kad dovanas Kalėdoms pradėsiu pirkti kuo anksčiau. Geriausiai- iškart po Naujųjų :) Šįmet vasaros pabaigoje vis mąsčiau, kad jau reikia rūpintis, bet.... iki šiol nieko dar ne viską turiu. Taip pat planavau ir maistą pradėti pirkti anksčiau, kad nereikėtų krauti pilno vežimo ir tempti daugybės maišų, kad neskaudėtų širdis, mokant DAUG... kad būtų mažiau lakstymo po parduotuves tuo visuotinio pamišimo laikotarpiu...
Pastarąjį punktą po truputį vykdau- keletas ilgo galiojimo prekių jau guli spintelėje ar šaldytuve, artimiausiomis dienomis reikia įsigyti dar ką nors... Bet pradžioje pamėginsiu sudaryti tikslų Kūčių vakarienės bei Kalėdų meniu.

Nesenai naujame žurnalo Virtuvė Nuo... Iki... numeryje perskaičiau apie laiko planavimą savaitėmis. Įdomus straipsnelis ir įdomi mintis. Išties verta viską daryti kuo anskčiau, kad artėjančių švenčių nuotaika būtų pakilesnė.
Taigi, iki Kalėdų liko nei daug , nei mažai- pora savaičių (aišku, kai pradėjau šį įrašą, buvo likę daugiau, bet... yra kaip yra :) ). Gerai žinau, jog paskutinės dienos bus užimtos, tad iki tol reikia kuo daugiau pasidaryti.
... likus 2 savaitėms
Turiu laisvą savaitgalį!!! Dar to nesuvokiu, bet esu viena, niekam nereikia gaminti maisto, prie nieko nereikia derintis, nereikia žaisti ( :))) ) ir dar daug ko nereikia. Bet reikia pasinaudoti proga ir atlikti keletą svarbių darbų... taigi pirmiausiai turiu:
suplanuoti švenčių meniu
pagal meniu susidaryti reikiamų produktų sąrašą
nupirkti trūkstamas dovanas
iškepti Kalėdinius meduolius
iškepti ir dekoruoti Kalėdinį namuką
pradėti pirkti švenčių stalui reikalingus ilgo galiojimo produktus
supakuoti dovanas
užrašyti ir išsiųsti Kalėdinius sveikinimus paštu
papuošti eglutę
papuošti namus
savaitės pabaigoje dekoruoti meduolius
supakuoti dekoruotus meduolius
sutvarkyti namus- kasdien po truputį, bet iš esmės: prieš šventes norisi atsikratyti visko, kas nebereikalinga
(galiu pasidžiaugti, kad dalį šio sąrašo punktų šiandien sėkmingai įgyvendinau, tikiuosi, per šias kelias dienas įgyvendinti dar daugiau...)

...likus 1 savaitei
Blogoji žinia ta, kad vyras išvyksta į komandiruotę... geresnio laiko turbūt neįmanoma sugalvoti... Na, bet prieš vėją nepapūsi, taigi man reikia pasistengti nepasilikti visų darbų paskutiniam vakarui.
savaitgalį planuoju prekintis
pirmadienį keliausiu apsipirkti to, ko trūksta ir kas trumpiau galioja, nes paskutinėmis dienomis niekas manęs nenuvarys į parduotuvę
antradienį - kol kas nesugalvojau ką naudingo veiksiu, žurnale patariama marinuoti visokias mėsas ir pan, bet aš to nedarysiu, nes dar nepasiekiau tokių virtuvės aukštumų, kad pati ruoščiau mėsytes
trečiadienį gaminsiu pusfabrikačius- t.y. pasidarysiu dalį darbo, kad ketvirtadienį reikėtų viską tik sumaišyti, išvirti ir pan.
ketvirtadienį ryte kepsiu tortą Kalėdoms. Darbo neitin daug, bet vistiek užima laiko... Jau ryte stalą uždengsiu staltiese ir visus pagamintus patiekalus nešiu iškart ant stalo. Ačiū, pernai jau pasimokiau kaip viskas "telpa" mano miniatiūrinėje virtuvėje...
penktadienį ilsėsiuos :) Bus likę pakankamai maisto tam, kad nebereikėtų nieko gaminti, be to, turėsim ir Kalėdinį tortą, tikiuosi, kad ir Kalėdinis pyragas, kurį kepiau lapkričio pradžioje, jau bus pasiruošęs būti suvalgytas, o kur dar meduoliai, sausainiukai ir t.t.

Atsinaujinimas

2009-12-07T15:53:00.000+02:00

Matyt apimta prieššventinės tvarkymosi manijos, sugalvojau, kad reikia atnaujinti ir blogą :) Jei jau čia virtuali užrašinė, tai tegul ir atrodo kaip ji!
Dar nežinau ar čia galutinis variantas, bet bent jau panašus į tokį!

Sveikuolių keksiukai

2009-12-06T13:27:00.010+02:00

Jau senai gvildenau miltį pamėginti namie išsikepti avižinių keksiukų. Vieną pavakarę su sūneliu ėmėm ir iškepėm :) Keksiukai labai paprastai paruošiami ir tikrai skanūs, puikiai tinka prie arbatos!

Reikės:
250 g avižinių dribsnių
100g tirpinto sviesto
2 kiaušinių
2 v.š. miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
cukraus pagal skonį
ko nors pagardinimui- aš šį kartą naudojau kokoso drožles

Eiga labai paprasta - visus produktus sumaišyti, sudėti į formels ir apie 20 min kepti 180 laipsnių karštumo temperatūroje.

Saldi Itališka pagunda- TIRAMISU

2009-12-06T13:07:00.009+02:00

Kai pirmą kartą draugė pavaišino Tiramisu kavinėje, buvau apsvaiginta nuostabaus skonio! Kai po kurio laiko ir mūsų vietiniai prekybos centrai pradėjo prekiauti šiuo gardumynu, jis iškart tapo mano favoritu. Visada maniau , kad namie jo pasigaminti neįmanoma ir nė negalvojau apie tai, tačiau kai vasarą išmokau pagaminti Maskarponės tortą, nusprendžiau, kad galima pamėginti ir Tiramisu.
Reikės:
5 kiaušinių
150 g cukraus
250 g mascarponės sūrio
250g ricottos sūrio
truputėlio druskos
truputėlis želatinos
Biskvitinių Damų pirštelių
stiprios kavos
smulkinto šokolado
nesaldžios kakavos miltelių

Eiga:
Pasiruošiu stiprios nesaldintos kavos ir palieku ją atvėsti.
Tuomet atskiriu kiaušinio trynius ir baltymus, trynius išsuku su cukrumi iki baltumo ir įmaišau mascarponės bei ricottos sūrį. Viską išsuku iki vientisos masės.

Baltymus su druska išplaku iki standžių putų ir įmaišau į trynių-sūrio masę. Tuomet sudedu išbrinkintą želatiną ir vėl gerai viską sumaišau.

Indo, kuriame planuoju patiekti Tiramisu, dugną patepu kremu, tuomet iškloju Damų piršteliais, iki pusės pamirkytais kavoje (mirkyti reikia LABAI trumpai ir tik iki pusės, patogiausia tai daryti juos paguldžius ant šakutės ir prilaikant iš viršaus), biskvitą pabarstyti tarkuotu šokoladu, tuomet vėl dėti sluoksnį kremo ir taip sluoksniuoti tol, kol bus sunaudoti visi piršteliai bei kremas. Paskutinis sluoksnis turi būti kremo, jis smarkiai apibarstomas kakava ir tarkuotu šokoladu. Paruoštą desertą per naktį palaikyti šaldytuve ir kitą dieną patiekti.
Šį kartą stengiausi, kad būtų ne tik skanu, bet ir gražu, todėl naudojau torto formą su nuimamu šonu. Pirmiausiai išrikiavau pirštelius ratu, prie formos sienelės, o tuomet jau dariau visa kita. Kitą kartą darydama nupjausiu pirštelio apačią- taip jie tvirčiau stovi, be to, taip galima reguliuoti aukštingumą, pagal produktų kiekius.

Daugumoje receptų Tiramisu gaminamas vien iš mascarponės ir be želatinos. Pirmą kartą ir aš taip dariau, tačiau mascarponės sūris yra gana riebus ir man desertas gaunasi per sunkus, todėl aš pusę mascarponės keičiu į lengvesnį ricottos sūrį. Želatiną naudoju dėl to, kad pirmą kartą desertas sustingo tik antrą dieną... pirmą ant dugno buvo kažkas panašaus į ištirpusius ledus :)

Silkė su brokoliais

2009-12-06T00:11:00.001+02:00

Nuo praėjusių metų Kūčias švenčiam namie, savo mažoje šeimoje. Pernai turėjau DIDELĮ galvos skausmą kaip pagaminti tuos 12 patiekalų... Reikėjo ko nors įdomaus, skanaus ir būtinai greit pagaminamo :) Perskaičiau begalę įvairiausių receptų ir Kūčių dieną praleidau virtuvėje. Rezultatas buvo neblogas, šįmet tikiuosi dar geresnio.
Pats pačiausias Kūčių vakaro patiekalas- Silkė su brokoliais ir vynuogėmis. Pasirinkau šį receptą, nes intrigavo produktai, kurie lyg ir nedera tarpusavyje, bet... viskas taip puikiai dera, kad reikia spėti paragauti tos silkės, kol dar yra :)
Taigi, reikės:
brokolio
silkės
vynuogių be kauliukų
citrinos
aliejaus
lukštentų saulėgrąžų
svogūno

Eiga:
Pirmiausiai susmulkinu brokolius ir geras 5 minutes juos blanširuoju karštame vandenyje. Paskrudinu saulėgrąžas, aliejuje pakepinu smulkiai pjaustytą svogūną (šįkart naudojau raudonąjį ir baltąjį svogūnus), vynuoges supjaustau puselėmis, silkę gabaliukais, viską sumaišau ir užpilu citrinos sultimis.

Vištienos pyragėliai

2009-11-29T14:07:00.001+02:00

Mes labai mėgstam vištieną ir itin dažnai ją valgom. Kartais pritrūksta fantazijos kaip KITAIP ją paruošti, kad nebūtų nuobodu... Labai skaniai valgėme pyragą, o kartą ekspromtu gavosi pyragėliai :) Tiesiog apsižiūrėjau, kad ne tokios tešlos nusipirkau...
Receptukas labai paprastas- atsišildau šaldytą tešlą (renkuosi tą pakuotę, kur būna 6 lapeliai). Kol tešla šyla, gabaliukais ar nedidukėmis juostelėmis susipjaustau vištienos file, įtrinu ją prieskoniais ir palieku pasimarinuoti šaldytuve. Kai tešla atšyla, lapelius pjaunu perpus ir tą puselę dedu į tartalečių formą, gaunasi kaip krepšelis. Tuomet į tą krepšelį įdedu šiek tiek vištienos, daržovių, įpilu kelis lašiukus grietinėlės (jos galima nenaudoti, bet tuomet vištiena būna sausoka) ir kišu į iki 180-200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepu apie 20 minučių, kol tešla paruduoja. Skaniausi karšti, kaip antras patiekalas, bet galima valgyti ir šaltus, kaip sotų užkandį.

Šventiniai sausainiai

2009-11-29T00:04:00.002+02:00

Kai yra kokia proga progelė, man smagiau NEvalgyti namie- tada ir gaminti nereikia, ir maistas kitoks, ir šiaip aplinka pasikeičia :) Deja, dabar tam labai nepalankus metas... krizės, pandemijos... taigi sėdim namie ir teks valgyti nekeičiant aplinkos, bet juk vistiek norisi ko nors įdomesnio ir skanesnio nei kasdien :)
Prieš kurį laiką Neringos puslapyje radau labai įdomius įtrūkusius sausainius. Vis ruošiausi pabandyti (šokoladas jau gerą savaitę sutrupintas ir laukia sunaudojimo :) ), bet vis kažkaip gal ryt... Visgi vakar susikaupiau ir paruošiau tešlą, kad pernakt pastovėtų šaltai, o šiandien galėtume smaguriauti.
Taigi, sausainiams reikės:
225 g smulkinto šokolado
cukraus (dėjau tik truputį)
2 kiaušinių
110 g sviesto
2 stiklinių miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
truputėlio druskos
cukraus pudros sausainiams apvolioti

Eiga:
Ištirpiname sviestą bei šokoladą. Kol masė vėstą, išplakame kiaušinių baltymus, tuomet po truputį sudedame cukrų, trynius, supilame atvėsusią sviesto/šokolado masę. Tuomet beriame miltus bei kepimo miltelius , druską ir maišome, kol masė tampa kietoka. Tada masę nakčiai įkurdiname šaldytuve. Kitą dieną formuojame rutuliukus, juos apvoliojame cukraus pudroje ir sudėję ant kepimo popieriumi išklotos skardos kepame 165 laipsnių temperatūroje geras 15 minučių (kepimo laikas iš tiesų toks neapibrėžtas... suėjus 10 min pro stiklą stebėjau kaip sausainiai kepa ir išjungiau tuomet, kai jie pradėjo trūkinėti. Dabar net manau, kad galėjau dar minutę kitą palaikyti)
Iškepusius sausainius paliekame atvėsti ir laikome sandariame indelyje (jei pavyksta išsaugoti nesuvalgytus :) )

Sausainiai gavosi nuostabūs ir tikrai dar ne kartą kepsiu! Manieji gavosi ne tokie šventiškai balti, bet vistiek be galo skanūs!!!

Funkcionalūs baldai vaikų kambariui

2009-11-27T14:13:00.003+02:00

Pastaruoju metu gyvename amžinam remonte, panašu, kad tai tęsis dar ilgai... Na, bet po truputį viskas bus gražu!

Dabar artėja laikas, kai reikės įrengti vaikų kambarį. Minčių ir svarstymų ta tema daug- vaikas dar visai mažutis, norisi sukurti jam vaikiškai spalvotą ir linksmą pasaulį, kuris atspindėtų vaikystę, tuo pačiu norisi, kad po kelerių metų nereikėtų visko iš esmės keisti atsibodus spalvoms ar atsiradus naujam šeimos nariui... Kaip rasti tą aukso viduriuką kol kas nežinau... Vartant galerijas internete, akys dažniausiai krypsta link dviaukščių variantų- tiek dviaukščių lovų (bet... ar verta tokią įsigyti, jei antra lova bus tuščia neribotą laiką :) ), tiek paaukštintos lovos ir išnaudotos erdvės po ja? Kompiuteris pilnas įvairių įvairiausių pavyzdėlių, jau pati baigiu pasimesti juose, todėl po truputį kelsiu čia.

Taigi, pradedam!

Nesenai radau Italų firmą Tumidei, gaminančią labai įdomią Tiramolla kolekciją. Čia gal nėra tos vaikiškos svajonės , tačiau, manau, kad bent jau dalis baldų puikiai tinka tiek darželinukui, tiek paaugliui.

Kalėdų stebuklas

2009-11-26T10:24:00.003+02:00

Iki gražiausios žiemos šventės liko vos mėnuo... Kviečiu prisidėti prie labai gražios IKI akcijos ir pasistengti, kad Kalėdų senelis su dovanėlėmis aplankytų ir sunkiai gyvenančių šeimų vaikučius.
Jums tai nieko nekainuos, bet kiekvienas paspaudimas atneš po 5 centus vaikučių dovanoms! Aukoti galima kartą per valandą, taigi verta pasistengti :)

Dekoras

2009-11-22T22:04:00.000+02:00

Naršydama internete radau įdomų puslapiuką , kuriame labai patiko ši idėja. Puikiai įsivaizduoju kažką panašaus virš savo miegamojo lovos :)

Tas saldus mamos pienukas...

2009-11-22T15:30:00.001+02:00

Visada maniau, kad vaikus maitinsiu iki pusės metų, deja, tai tikriausiai vienintelis visišką fiasko patyręs išankstinis nusistatymas! Artėjant pusmetukui išties ketinau baigti maitinti, juolab, kad jo nuo pirmųjų savaičių nebuvo daug ir teko primaitinti mišinėliu. Bet... likus vos porai savaičių susiruošėm atostogų ir prieš išvažiuojant prasidėjo ilgai trukęs košmaras- mes, susikrovę daiktus atsigulėm, o vaikas atsikėlė! Kadangi mūsų mažasis maždaug nuo mėnesio išmiegodavo visą naktį, tai toks siurprizas buvo labai netikėtas. Blogiausia, kad jis kėlėsi kasnakt- iš pradžių tai nurašėm vietos pasikeitimui, vėliau dygstantiems dantukams, skiepui ir t.t. Po gimdymo buvom pasiruošę nemigai ir keltis nebuvo sunku, tačiau tuomet ji užklupo labai netikėtai. Jaučiausi nuolat pervargusi, ilgainiui vaikas net pradėjo miegoti su mumis, nes nebepajėgdavau po kelis kartus per naktį jo nešioti iš jo-į savo- ir vėl į jo lovelę, neretai užmigdavau vos pasiguldžiusi jį šalia, todėl nusprendėm, kad saugiau bus jam miegoti kartu.
Rasta informacija, kad yra vaikų, kurie taip staiga pradeda nemiegoti ir nemiega iki metukų, varė neviltin, nes tas gimtadienis atrodė dar BE GALO toli, dar baisiau buvo girdėti, kad kai kurie vaikai nemiega net iki pusantrų.
Kai mažyliui buvo maždaug dešimt mėnesių, pabandėm atsisakyti pienuko, bet naktis ir kita diena buvo tokios košmariškos, kad eksperimentas tą dieną ir baigėsi, nekantriai laukėm pirmojo gimtadienio. Kuris, keista, bet atėjo ir praėjo, nepalikęs jokių pokyčių... lygiai taip pat atėjo ir praėjo pusantrų metukų sukaktis... Pervargimas darė savo, nes vaikas ramiai nemiegodavo ir dieną, jam vis reikėjo mamos... su vyru pakalbėdavom, kad tinkamo laiko tikriausiai nebus niekada- tai mes pavargę, tai vaikas serga, tai dantys dygsta, tai vasara, tai žiema... na, nėra idealaus meto... Taigi vieną dieną ėmėm ir nusprendėm, kad VISKAS.
Be galo smagu, kad būdamas 1,8 mėn. , sūnelis jau buvo visiškai atsisakęs pienuko! Mane išties labai nustebino tai, kad atsisakėm jo gana lengvai, be didelių isterijų, nemigos, buteliukų mėtymo ar rūbų plėšymo. Džiaugiuosi, kad vaikas tikriausiai jau buvo tam pasiruošęs! Smagu ir tai, kad ir man pačiai vos porą kartų teko išsitraukti pientraukį. Bet visų smagiausia, kad jis beveik kasnakt ramiai miega! Jausmas nepakartojamas!

Darkart perskaičius įrašą atrodo, kad visus tuos metus gyvenom juodam košmare :) Iš tiesų miego labai trūko ir nuovargis buvo didžiulis, bet jei būtų buvę žiauriai blogai, tikrai nebūtume tiek ilgai laukę. Kaip ten bebūtų, vaikų auginimas- juk ne atostogos tropikuose, kur guli sau po palme,o vaikas auga pats :) Pienuko nelaikėme panacėja, tačiau išties smagu, kad iki pusantrų metukų sūnelis beveik visiškai nesirgo ir puikiai augo!

Sauskelnių akcija

2009-11-22T15:10:00.003+02:00

Įdomūs visgi tie vaikai...
Praėjo beveik mėnuo nuo sauskelnių akcijos pradžios, o rezultatais pasigirti nelabai galim. Gaila, bet panašu, kad susidūriau su mažo žmogučio protestais :) Gal pradžia nelabai gera buvo (kartu vyko ir kita, pienuko atsisakymo akcija), gal šiaip ragiukai... bet reziumė paprastas- su manim nelabai net ant puoduko nori sėstis, nors beveik visada praneša, kad jau reikėtų... jei tėtis namie, tai liepia jam eiti kartu :) Pas senelius kuo gražiausiai prašėsi ir tvarkingai viską darė jau prieš dvi savaites!
Na, bet manau, jog su tais ragiukais susitvarkysim, svarbiausia, kad vaikas jau supranta kam tas puodas reikalingas, kad šlapios kelnės komforto neprideda, suprato savo poreikius ir žino, kad pasiprašius ir atsisėdus ant puoduko, turinys turėtų likti ten :)
Išties smagu buvo stebėti vakar prasidėjusius naujus jo žaidimus, kai meškiuką ne tik apkabina, valgydina, bet ir ant puodo sodina, įsakmiai pranešdamas ką ten daryti :)))

Sauskelnių akcija

2009-11-05T13:44:00.001+02:00

Prasidėjo jau antra acijos savaitė- dideliais pasiekimais pasigirti negalim, nes visgi ši akcija, nors ir vyksta, bet liko antrame plane... Taigi, dar neišmokom kaip prašytis ant puoduko, bet įvykus avarijai iškart visiems pranešama! Visgi nesmagu, kai kelnės šlapios :)))

Moliūgo pyragas

2009-11-04T14:08:00.011+02:00

Šįmet atradau moliūgą. Pernai vaikui patiko tyrelės su moliūgu, bet jie labai dideli, nesiryžau pirkti, nes nežinojau kur tiek reikės dėti :) Dabar visgi pasiryžau ir nusipirkau. Jau antrą kartą.

Žinoma, pirmiausiai išviriau sriubos- į verdantį vandenį pridėjau pjaustytų moliūgo gabalėlių, truputį paviriau, tuomet sutryniau smulkintuvu, įdėjau lydyto sūrelio , dar kartą užvirinau ir viskas, sriuba gatava! Man ji tokia skani, kad tiesą sakant, tą dieną nieko daugiau ir nebevalgiau, tik keletą lėkščių sriubos :)

Savaitgalį sugalvojau iškepti moliūgo pyragą. Dabar čia bus vienas mėgiamiausių pyragų, nes jis išties pasakiškai skanus- ypač kol karštas.

Taigi, pyragui iškepti reikės:
500 g moliūgo

2 kiaušinių
stiklinės cukraus (geriau rudojo)
pusės stiklinės aliejaus
3 stiklinių miltų
1 šaukštelio kepimo miltelių

Eiga:

Moliūgą nulupti ir susmulkinti, sudėti cukrų (aš cukrų maišiau- pusę stiklinės rudojo ir pusę įprasto balto), aliejų, kiaušinius ir išmaišyti. Suberti miltus, kepimo miltelius, vėl išmaišyti. Supilti gautą masę į kepimo formą ir ~ valandą kepti 200 laipsnių karštumo orkaitėje. Galima paskaninti džiovintais vaisais, riešutais, įdėjau keletą auksinių razinų, jos čia išties tinka.

Sauskelnių akcija

2009-10-30T22:02:00.000+02:00

Trečia diena
Rezultatas 8:0
Be komentarų...

Ketvirta diena
Rezultatas 6:0
Ligoniuką išsivedžiau į lauką, buvom užsidėję pampersą, todėl rezultatai geresni :)

Sauskelnių akcija

2009-10-28T15:00:00.005+02:00

Antra diena
Rezultatas - 8:0
Ryte , praėjus vos vienai valandai po atsikėlimo, jau turėjom pirmąsias šlapias kelnytes... Klausiu - kodėl nesakei, kad nori ant puodo? o jis rankytėm skėsčioja nu va taip gavos :D Netrukus buvo prikrautos ir antrosios... tada jau ir pats rodė, kad reikia ant puodo, gaila, kad per vėlai :) Trečiosios sušlapo prieš pietų miegą... kadangi jis pusiau gulėjo, tai net balutė ant grindų atsirado :) Ketvirtą kartą pavalgę pasėdėjom ant puodo, bet laaabai trumpai, su dideliais riksmais baigėm sėdėjimus, po minutės kelnės buvo šlapios... Penktas ožiukų bandymas ir vėl kelnėse... Po šitos nelaimės prasidėjo prašymasis ant puodo kas kelias minutes... pasėdi, nulipa ir vėl.. deja, tai neišgelbėjo nuo dar vienų šlapių kelnių :( Dar vieną kartą jis jau parodė puoduko link, kai išties to reikėjo, bet spėjom tik pusiau - pusė į kelnes, pusė į puodą :) Paskutinį kartą nė nepastebėjau kada kas įvyko, nes rengėmės ir kelnytės sušlapo, o pėdkelnės nespėjo :)

Labai smagi akcija. Mane azartas ima, o vaikui laaabai patinka mautis kelnytes, tik kol kas abi kojos puikiai lenda į vieną skylę.

Sauskelnių akcija

2009-10-28T14:45:00.019+02:00

Mažasis mūsų aktyvistas jau visai nebe mažas berniukas, aplink kurį reikia nuolat šokinėti stengiantis atspėti ko jis nori ar nenori :) Jis jau daug ką moka ir supranta, jau suprato net kaip reikia gauti kuo daugiau tėvų dėmesio... taigi manau, kad atėjo laikas atsisveikinti su sauskelnėmis. Darželyje jis puikiai moka sėdėti ant puoduko (ir žino jo paskirtį), pagaliau pradėjo sėdėti ant jo ir namie, taigi nusprendėm prisijungti prie bendraamžių akcijos SAUSKELNĖMS ATE!!! Mūsų tikslas- iki Naujų Metų visiškai (įskaitant ir dienos bei nakties miegą) atsisakyti sauskelnių, nežinau ar pavyks, bet pamėginti juk verta.

Pirma akcijos diena
Rezultatas- 4:1
Pradėjom akciją po pietų miego. Pirmą kartą jis pašventino ne tik kelnes, bet ir kojinaites. Antrą kartą kojinių nebebuvo, tai sušlapo tapkutės. Trečią kartą pasėdėjęs ant puodo nieko nepadarė, atsistojo ir nuėjo... po poros minučių atsitūpė prie žaislo, kai atsistojo, buvo ne tik kelnės, bet ir viršutinės maikutės bei megztuko apačia šlapia. Ketvirtą kartą jis kažką parodė ir greit bėgom ant puodo- spėjom!!! Ir penktą kartą aš valgydama nemačiau ką jis rodė, o vyras nespėjo pasodinti, nes kątik grįžęs buvo, taigi turim dar vienas slapias kelnes.
Manau, kad pirmos dienos rezultatas visai neblogas :)

Briedžiukai

2009-10-18T22:57:00.005+03:00

Dar viena nepakartojama idėja- tinkama ir kaip dovanos įpakavimas ir kaip pati dovana!!!
Briedžiukai - rankšluostukai gaminami štai taip

Dovanų medelis

2009-10-18T22:53:00.002+03:00

Juk smagu, ypač vaikams, gauti DAUG dovanų. O jei jos visos gražiai supakuotos , tai ir vietos nemažai užima... Praktiška ir įdomi idėja iš jų padaryti "medelį" :)
Idėja bei aprašymas kaip pagaminti - iš šios svetainės

Dovanų įpakavimas

2009-10-08T09:27:00.003+03:00

Artėjant didžiosioms metų šventėms vis dažniau mąstau apie dovanas :) Klaidžiodama internete radau šaunų filmuką apie dovanų pakavimą. Juk svarbus ne tik turinys, tiesa?

Sūrio tortas

2009-09-09T23:37:00.010+03:00

Prieš keletą metų, kai didieji prekybos centrai pradėjo prekiauti sūrio tortais, beveik visomis progomis juos pirkdavome, nes labai sužavėjo skonis! Maniau, kad namie tokio pasidaryti neįmanoma. Pasirodo, klydau ir smarkiai.

Bandžiau du kartus- pirmąjį su mascarponės sūriu, antrą kartą naudojau ricottos sūrį, nes mascarponė man pasirodė pernelyg riebus. Pokyčiai pasiteisino- antrasis tortas daug lengvesnis ir skanesnis!

Taigi, tortui reikės:

Biskvitui

4 kiaušinių

4 v.š. karšto vandens

125 g miltų

100 g krakmolo

200 g cukraus

3 a.š. (nubrauktų) kepimo miltelių
Kremui

16 g želatinos

500 g ricottos sūrio

500 g jogurto

120 g cukraus

200 ml grietinėlės

2 apelsinų
Pirmiausiai (geriausia- iš vakaro) kepamas biskvietas. Kiaušinius ir karštą vandenį plakti mikseriu iki putų. Toliau plakant po truputį pilti cukrų. Miltus sumaišyti su krakmolu bei kepimo milteliais ir pusę jų supilti į tešlą. Viską išmaišyti šaukštu ir supilti likusią dalį miltų-krakmolo-miltelių mišinio, išmaišyti. Gautą masę supilti į kepimo formą ir kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje. Man kepė apie pusvalandį, bet laikas gali skirtis nuo orkaitės savybių bei formos dydžio. Ataušintą biskvitą perpjauti į 2-3 dalis.

Vietoj biskvito galima naudoti trupintus sausainius, sumaišytus su sviestu. Masę reikia sumaišyti , iškloti ja formos dugną ir pusvalandį palaikyti šaldytuve. Taip dariau gamindama pirmą tortą, visgi biskvitas patiko labiau, nes sausainių pagrindas gaunasi kietokas.
Kremo gamyba labai paprasta- išspaudžiame apelsinų sultis ir jose brinkinama želatina (aš sunaudojau visą 20 g pakelį) , jei apelsinai labai dideli, pakanka vieno jų sulčių. Išmaišyti sūrį, jogurtą ir cukrų. Tuomet truputį pašildyti želatiną, kad išsilydytų ir ją po truputį supilti į sūrio masę, nuolat maišyti. Vos masei pradėjus stingti įmaišyti standžiai išplaktą grietinėlę (aš tuputėlį grietinėlės pasilieku torto viršui). Tuomet masę supilti ant biskvito ir palikti stingti.

Pastarąjį kartą dariau su 2 biskvito sluoksniai. Gal dėl to, kad viršutinis prastai susilaistė, o gal šiaip... kitą kartą užteks vieno :)

2009-09-09T15:42:00.004+03:00

Prieš kurį laiką internete aptikau nuostabų pasakojimą... viskas taip pažįstama, taip sava, bet pateikta itin šauniai ir kaskart skaitant priverčia juoktis iki ašarų!

VAIKAI

Gintaras Beresnevičius

Kada jaunystėje susidūriau su mitologijų ir indiškų religijos filosofijų skirstymais, viską sudedančiais į grakščią ketvertainę gradaciją — dievai, demonai, žmonės, žvėrys, — pastebėjau, kad ji tikrai netobula ir tikrai pernelyg paprastinanti tą nuostabų Dievo pasaulį. Man į tą gradaciją netilpo raganos ir kaukai. Raganos, kaip ir šamanai, nebėra žmonės, nors į demonų lygmenį ir nepereina, o kaukai, kaip regimi, maitinami, jaukinami asmenys, tikrai nebuvo demonai. Vienas mano draugas, su kuriuo mėginau spręsti šią problemą, ją dar paaštrino, tardamas, kad šion gradacijon netelpa ir vaikai. Nors vėliau, gerdami kavą ir kitus okupacinio periodo gėrimus, vis dėlto priėjome išvados: vaikai gali būti perkelti į demonų lygmenį — jie tokie pat savarankiški, nenuspėjami, galingi. Bent jau galingesni už žmones, o savo jėga prilygsta demonams. Tas draugas, mielas ir išmintingas, laikė save vaikų demonologijos specialistu, nes buvo vienos mažametės mergaitės krikštatėvis.

Dabar aš esu dviejų mažamečių mergaičių tėvas (šią akimirka jos rėkia, atrodo, iš laimės: iš laimės, kad gyvena) ir galiu visiškai atsakingai tarti: toje gradacijoje padaryta klaida. Turėtų būti: dievai, demonai, vaikai, žmonės, žvėrys. Vaikai — tai tokie mitologiniai asmenys, kurie nepaprastai artimi demonams, tačiau sudaro atskirą religinių ar mitologinių būtybių klasę.

Kada atsikraustėme į išnuomotą butą Viršuliškių ir Justiniškių pasienyje, jame ropojo tarakonai. Bute nebuvo gyventa keli mėnesiai, tačiau, pirmąsyk atsikrauščius, po stalus, viryklę ir kitus virtuvės padargus, manding, tą akimirką dar sterilius, bėgiojo tarakonai, švęsdami mūsų atsiradimą. Kuo jie tuos mėnesius mito, buvo neaišku nei man, nei jiems, bet jie paprasčiausiai buvo, čia ir dabar.

Po kelių dienų bute buvo pritrupinta trys tūkstančiai sausainių nuolaužų, prispjaudyta atsibodusių saldainių, mėsos ir bulvių, išskaidytų molekulėmis, buvo prikaišiota į visus įmanomus kampus. Jokie siurbimai ar grindų plovimai kaip ir visada nepadėjo. Išvalius kilimą, vaikai apsidžiaugę švara, įtrindavo jį sriubos, žuvies ir šokoladinių sūrelių mišiniu, tai, mano mergaičių nuomone, turėjo padėti sprendžiant švaros klausimą.

Tarakonai išnyko. Kaimynai nuo jų baidėsi visokiais purškimais, chemijomis. Mano mergaitės viliojo juos visais įmanomais būdais, statė lesyklėles. Ne, jie nėjo. Jie pabėgo iš mūsų buto, ir aš puikiai žinau kodėl.

Tai — riksmas. Nuolat bute sklindantis riksmas, kartais peržengiantis ultragarso ribą (ultragarso, atrodo, tarakonai nemėgsta). Jos rėkia, kai nelaimingos. Jos rėkia, kai jas ištinka laimės potyris. Jei nėra laimės, nei bėdos, jos rėkia vis vien, nes tai tiesiog natūralus būvis. Kodėl nerėkti, jei galima rėkti? Šitaip mus apleido tarakonai, atlaikę milijonus metų evoliuciją ir jokiems DDT nepasiduodantys. Tiesa, namuose yra tokia smulkmena kaip tėvas, bet jam geriausia rėkti į ausį. Ypač kai jis mėgsta pasiklausyti žinių. Tėvas ne tarakonas — nepabėgs, atlaikys.

Kada aš mėginu nusnūsti, viena kuri būtinai nutaria, kad ir jai reikėtų pamiegoti. Ir ji išties užmiega, tai yra reikalauja pasakos, užsimerkia, atsimerkia, atsistojusi ant (mano) pilvo šoka klumpakojį, rėkia mamai, kad tėvelis užmigo (kažkodėl tai jas ypač jaudina), o kad įsitikintų, ar aš iš tiesų miegu, tampo mane už ausų, kurių beliko apgailėtinos skiautės. O kai netyčia drauge su manim užmiega didžioji dukrelė, kuriai jau pusketvirtų ir kurios kūnas sudėtas iš vienų raumenų, ji kas kartą per sapną supyksta ant kokios nors pabaisos ar tiesiog verčiasi ant kito šono ir man žandikaulį smogia karatistės koja. Skauda, Viešpatie, tikrai skauda. Nesu bloznas, bet jei norit, mano dukra jums įspirs.

Ta pati didžioji atbėga kokių 40 km/h greičiu, galvyte smogia tau į nosį ir paklausia: tėveli, kodėl mes sėdime ant užpakalių? Aš jai sutrikęs paskaitau kažkokią paskaitą, o ir nosį skauda, ji nueina nuo manęs aiškiai nepatenkinta, šio klausimo taip ir neišsiaiškinusi. Bet paskui atsiveda sesutę, kuriai neaišku absoliučiai viskas (sesutė dvimetė, bet šneka kaip žurnalistė), ir mažė paklausia, ar aš nenorėčiau sausainio. Nenoriu aš to sausainio. Jis toks nuvalytas, į kilimą gerai padažytas. Abi pradeda rėkti, ašaros upeliais - tėvelis nenori sausainio. Paskui abi reikalauja panešioti, kad gėla atlėgtų, ir sulesu aš tą sausainį — tokį apgraužtą, apčiulptą, šlapią. Kelios sekundės ramybės, o vėliau — gūdus staugimas: tėvelis suvalgė mūsų sausainį... patį geriausią... Namuose prasideda bado scenos, nes tas sausainis, pasirodo, buvo visai kitoks nei kiti, dar laukiantys savo lemties pakelyje.

Dėl maisto — jos neskaito laikraščių nei knygų apie vaikų auginimą. Tačiau kaip susitarusios nevalgo to, kas turi bent kiek vitaminų. Valgomos bandelės, spurgos, saldainiai. Jokių morkų ar žuvies, salotų. Ne, pats geriausias daiktas yra, aišku, ledinukai ant lazdelių ar tiesiog tai, kas sukelia ėduonį.

Ką tik mano mažylės parėjo iš pasivaikščiojimo. Mažė atsinešė gražų akmenuką, kuris po nuodugnesnio šeimos apžiūrėjimo pasirodė besąs po žiemos suakmenėjęs šuns, atsiprašau, šūdas... na, tęsiu toliau... Kai su vaikais eini apsipirkti, ant laikraščio skiautės užsirašai: duona, druska, lašiniai, sultinys. Bet ne: parsineši "Coca-Colos" (du butelius), turkiškų sausainių, spalvotą dėžę kažko, kas visiškai neaišku, bet ji spalvota tai iš peties. Žmona nustemba, nors ji pati iš tokios ekspedicijos grįžta, atsineša pilną maišą krapų ir ledinukų. Valgyti namuose kaip nėra, taip nėra, užtat mažylės — laimingos.

O taip jų laimę padidinti norisi... Pernai savo dukrelę nusigabenau į Kalėdų vakarą. Žinoma, kadangi tai Kalėdos, viskas vyko sausį. Į sceną įbėgo Kalėdų Senelis, kažką sustaugė, ir mano dukrelė jam atsiliepė — gūdžia rauda. Penki šimtai vaikų, net mažesnių už manąją, tyliai, įsibauginę sėdėjo tėvams ant kelių. Tik ne manoji. Pasiuntė jį tą Kalėdų Senelį ir pabėgo. Išnešiau ją, raudančią, ant rankų. Buvo gėda, bet ji buvo laiminga. Nagi tokio pavojaus išvengė. Drabužinėje apsikabino mane — taigi aš ją išgelbėjau nuo to pabaisos Kalėdų Senelio... Ir ką pasakysi...

Kitąsyk nusivežiau ją į Keistuolių teatrą. Televizinį variantą ji labai gerai vertino, buvo sutarta, kad nerėks. Rėkė. Vos tik užgęso šviesa, pasirodė šokantys ir dainuojantys aktoriai ir mano sena slapta meilė Ilona Balsytė, dukrelė užstaugė. Ne šiaip užriko. Jos riksmas buvo toks galingas, kad apie septynias minutes, kurias truko jos nešimas iš eilės vidurio, spektaklis, galima sakyti, nevyko. O aš taip norėjau pasižiūrėti į gyvą Balsytę...

Ką padarysi... Beje, jos talentingos. Mažylė, sulaukusi dešimties mėnesių, ėmė sakyti "ačiū Dievui". Nei "mama", nei "tete" nesakė dar pusmetį, bet "ačiū Dievui" — prašau. Didžioji, būdama pusantrų, prilindo prie kompiuterio ir dviem tiksliais pirštukų judesiais "išmušė" iš kompiuterio 1993 metų "Windowsus". Kaip jai tai pavyko, negalėjo pasakyti joks pažįstamas kompiuterininkas. Matyt, bus hakerė, ir aš tuo nepaprastai didžiuojuosi.

Keliasi jos penktą ryto. Penkiolika minučių jos rėkia iš laimės, kad atsikėlė. Penkios penkiolika joms reikia arbatos. Penkios aštuoniolika — išsikvėpinti mamos kvepalais. Penkios dvidešimt jos nori kiaušinienės. Penkios dvidešimt septynios tą kiaušinienę gauna. Penkios dvidešimt aštuonios išdidžiai atsisako tos kiaušinienės ir eina žiūrėti televizoriaus. Penkios trisdešimt jos abi nori persirengti suknelėmis. Penkios trisdešimt septynios jos perrengtos. Penkios keturiasdešimt — pasirodo, kad jos aprengtos ne tomis suknelėmis, o visai kitomis. Penkios penkiasdešimt — vėl perrengtos, jos eina tvarkyti tėvelio bibliotekos. Penkios penkiasdešimt penkios biblioteka sutvarkyta, mano vertingiausios knygos kažkur paslėptos. Vienai, nepaslėptai, nukąstas kampas. Šeštą valandą jos nuveja mane nuo televizoriaus, nes kaip tik rytinės žinios ir joms reikia persijungti "multikus". Kol jos eis miegoti, dar penkiolika valandų.

Vis dėlto kažin kas čia smagaus. Kai vakare užmiega, ausyse spengia tyla ir nežinia ko ima trūkti. Nors imk ir pasižadink...

Vaikų auklėjimas

2009-08-08T14:45:00.005+03:00

Tikriausiai nei vienas vaikas neužaugo be ožiukų... kartais dažniau, kartais rečiau, bet vis apsilanko ožiukai ir pas mus. Kol kas puikiai veikia išvedimas į kitą kambarį, jei nesutinka apgalvoti savo elgesio ir nusiraminti vietoje, tačiau vis tiek domiuosi ir ieškau alternatyvių sprendimų. Teko skaityti apie gana efektyvų būdą, kai tėvai elgiasi taip pat, kaip vaikas. Teigiama, kad vaikui tai labai nepatinka, nesgi čia tik jo teisė šitaip elgtis. Radau neblogą filmuką , kur vaizdžiai pateikiamas šis auklėjimo metodas, primenant ir tai, kad jei jau nuspręsime jį taikyti, tai naudoti teks visur, ne tik namie.

Koldūnai

2009-07-30T00:03:00.008+03:00

Koldūnus abu su vyru visad mėgome, tik ilgainiui tapome išrankesni ir rinkomės vis geresnius, skanesnius, kokybiškesius... Kartą paskaičiavau, kad tokie pietūs mums kainuoja išties nemažai, todėl nusprendžiau pamėginti pagaminti pati. Rezultatas nudžiugino- buvo išties skanu, be to, kainų skirtumas akivaizdus, pačiai gaminti gavosi keturis kartus pigiau...

Taupydama laiką pagaminau daugiau ir dalį užšaldžiau.
Koldūnų gamybai naudojau paprastą formelę iš prekybos centro, įdarą dariau iš maltos mėsos su prieskoniais bei svogūnų. Tešlos receptą radau internete ir jis išties puikus, nes tešla gavosi nekibi ir koldūnus buvo lengva atskirti. Taigi tešlai reikės:
2 kiaušinių trynių

2 šaukštų aliejaus

truputėlio druskos

2-3 stiklinių miltų

šiek tiek šilto vandens
Į greitkratį sumušu trynius, pilu alieju, truputį druskos ir pilu šiltą vandenį (tiek, kad bendras kiekis būtų 250 ml) Viską gerai sumaišau (beje, dangtelio nenaudoju, nes kažkodėl nušauna...)
Į didesnį indą supilu 2 stiklines miltų ir supilu trynių-aliejaus-vandens mišinį, minkau tešlą, jei ji labai kimba prie rankų, tuomet po truputį pilu trečiąją stiklinę miltų. Tuomet palieku geram pusvalandžiui ir vėliau jau gaminu koldūnus.

Kibinai

2009-07-25T23:11:00.012+03:00

Labai labai mėgstu Kibinus Trakuose. Radau receptą, pagal kurį ruošti kibinai gavosi fantastiškos skonio! Gamindama naudojau maltą jautieną ir savo mėgiamus prieskonius.

Savaitgalio pusryčiai

2009-07-24T23:47:00.012+03:00

Pradėsiu nuo gan paprasto, bet ne visai įprastai pateikto patiekalo :)

Nelabai mėgstu kiaušinienę, bet šį išties patiko. Ne tik skonis įdomesnis, bet ir vaizdas neblogas.

Paruošima gan paprastai- į silikoninę formą (aš naudojau Tupperware tartalečių) įdedame dešrytės, įmušame kiaušinį, pabarstome prieskonių, svogūnų, papuošiame vyšniniu pomidoriuku ir pan.- skonis ir fantazija neribojami- tuomet šauname į 200 laipsnių karštumo orkaitę. Kepame maždaug 20 min.

Valgėme su šviežių daržovių salotomis.

Sveiki užsukę!

2009-07-24T20:28:00.002+03:00

Labas visiems čia užklydusiems,

Kaip ir dauguma moterų, esu kaupikė :) Labai stengiuosi nekaupti daiktų, nes jie užgriozdina namus, bet įvairius patarimus , receptus ir šiaip visokius įdomius / naudingus dalykėlius saugau, nes gal kada prireiks... Dažnai ir prireikia.

Kad nesikauptų begalės failų kompiuteryje bei krūvos žurnalų namie, mėginsiu konspektuoti viską čia.