Kadangi mūsų vaikas geruoju nevalgo beveik jokių pieno produktų, tai vis stengiuosi apgauti :) Paskutinį kartą sugalvojau iškepti varškės apkepą, nusipirkau varškės (paprastos..., visad šiaip perku švelniąją) ir šeštadienį iškepiau... viskas buvo neblogai, valgėm visi trys. Vakare, prieš einant gulti, pajutau kažkokį negerumą pilve, naktį prastai miegojau, o ryte, kai atsikėliau, pajutau, kad laaabai silpna :( Visą dieną praleidau gulėdama lovoje ir gerdama vandenį- sustojęs skrandis po pietų pradėjo atsigauti, bet silpnumas traukėsi labai pamažu, o vaikas nuo ryto pradėjo viduriuoti... Nors dabar siaučia Roto virusas, bet aš labiau linkusi kaltinti tą nelemtą apkepą, nes labai jau daug sutapimų. Bet... yra ir geroji pusė :) Vakare vyras darė man arbatą ir paklausė vaiko- kur mama? , jis sako - ten, Ką mama daro? - GULIA!  Buvo labai daug juoko ir laimės- iškart matos, kad mama visą dieną guli, kad vaikas net naują žodį išmoko :))
Čia buvo paskutinis aną savaitę išmoktas žodis, o jų praėjusią savaitę buvo nemažai- MOKU, NEMOKU, ATEIK (dažniausiai vartojamas kartu su rankos mostu, rodančiu kvietimą), TINKA, NETINKA, GULIA.
Dabar be galo smagus metas, kai po truputį "atsirišinėja" kalba
Kaip greitai mes įprantame prie gyvenimą lengvinančių buities prietaisų... Aišku, dažniausiai "susidraugavę" su nauju prietaisu jo nė nebepastebime, kol vieną dieną jis dingsta (sugenda, pvz), va tada ir pasirodo visas smagumas... Nežinau ar daug kas norėtų dabar gyventi, pvz, be skalbimo mašinos :)))
Taigi niekad nė nesusimąsčiau kad tokio paprasto dalyko kaip virtuvinės svarstyklės, gali taip smarkiai trūkti... Juk seniau neturėjau ir nereikėjo :))) O dabar, kai sugedo, išties be galo sunku viską pamatuoti, atitaikyti... Tarkim, kad ir tas matavimas šaukštais- mano stalčiuje guli dviejų dydžių tie didieji šaukštai, kuris iš jų tas stebuklingasis, kurį turi minty tas, kuris viską matuoja šaukštu????? Kepdama grietiniečius išties daug laiko praleidau gramus matuodama stiklinėmis, šaukšais ir t.t. Sunku buvo ne tik viską apskaičiuoti, bet ir žinoti kaip ką skaičiuoti, todėl gan ilgai sėdėjau ir internete ieškojau matavimo lentelių, jas lyginau...
Labai patiko ši produktų svorių lentelė , tiesa, ją dar lyginau su kitomis, tai ne viskas atitinka, tikriausiai dėl tų šaukštų skirtumų :))) Bet šiaip, manau, tikrai galima ja remtis, bet tuomet nereikėtų blaškytis ir viską skaičiuoti pagal vieną šaltinį.
Dar truputis informacijos apie 1 valgomąjį šaukštą:
Miltų = 25g
Krakmolo = 30g
Cukraus = 25 g
Druskos = 30 g
Citrinos rūgšties = 25g
Sodos = 28g
Grietinės = 25g
Sviesto = 50g
Aliejaus = 20g
Tirpinto margarino = 15g
Grietineles = 15g
Kondensuoto pieno = 30g
Džiuvesėlių = 15g
Manų kruopų = 25g
Kakavos = 20g
Razinų = 25g
Aguonų = 15g
Cinamono = 20g
Maltos kavos = 20g
Riešutų = 30 g 

ir arbatinį šaukštelį:
Miltų = 10g
Krakmolo = 10g
Cukraus = 10 g
Druskos = 10 g
Citrinos rūgšties = 8g
Sodos = 13g
Grietinės = 10g
Sviesto = 25g
Aliejaus = 10g
Tirpinto margarino = 4g
Grietinėles = 5g
Kondensuoto pieno = 12g
Dziūvesėlių = 5g
Manų kruopų = 8g
Kakavos = 10g
Aguonų = 5g
Cinamono = 8g
Maltos kavos = 7g
Riešutų = 10 g

Ši informacija iš SM. Turėdama laiko pamėginsiu pasidaryti savo lentelę ir įkelsiu ją čia.
Vis galvoju, kaip čia geriau pavadinus mūsų trečiadienio vakarus.. Vyro vakarai, ar mudviejų su vaiku??? Tikriausiai vyro, nes mes su vaiku ir dienomis būnam kartu :)) Taigi... kartą per savaitę išleidžiam tėtį treniruotis savo mėtymuose (t.y. žaisti smiginio), o mes ne tik dienas, bet ir vakarus leidžiam vieni... Dažniausiai tuomet ir valgom kitaip, t.y. dieną pietus, o vakare lengvesnę vakarienę :) Vakar gaminom aj-receptų bloge rastus grietiniečius. Radau juos ieškodama idėjų ką pagamintis iš mascarponės (tradiciškai- buvo akcija, galioja ilgai, nusipirkau daugiau... Tiesa, tuomet pamiršau, kad man per riebu vien mascarponė ir maišau su ricotta, taigi dabar artėja galiojimo termino pabaiga, o aš vis dar turiu du indelius... šią savaitę teks sunaudoti). Dar pamačiau, kad ir Deima juos giria , tai nusprendžiau šiandien vakarienei pagaminti, juolab, kad visi reikiami produktai gulėjo šaldytuve.
Prieš gaminimą susidūriau su problema- per šventinį gaminimo maratoną netyčia numečiau virtuvines svarstykles ir jos pažiro dalimis... viskas veikia, bet nieko pasverti nebegaliu :( Kadangi jau keletą metų jas naudojau, dabar pasijutau kaip be rankų, nes kaip  pamatuoti, pvz. miltus, neturiu jokio supratimo... Praleidau nemažai laiko skaičiuodama kiekius  (netrukus parašysiu apie matavimus be svarstyklių), žinoma, visko perversti nepavyko, todėl mano pateikiami kiekiai nesutampa su pirminiu receptu, bet manau, kad ir grietiniečių gaunasi daugiau ;) Aš iškepiau 22 vnt,  naudojau 11 cm skersmens puodelį.

Reikės:
Tešlai:
600 g miltų
žiupsnelio druskos
180 g sviesto
120 g cukraus
1 kiaušinio
200 g grietinės
2 a.š. kepimo miltelių

Įdarui:
185 g (1 indelio) liesos švelniosios varškės
1 kiaušinio
šiek tiek vanilinio cukraus
3 v.š. cukraus (kiekis priklauso nuo to, kiek dedama vanilinio cukraus ir kaip saldžiai mėgstate)
2 v.š. miltų

Dar vieno kiaušinio reikės aptepimui.

Eiga:
Kambario temperatūros sviestą išsukame su cukrumi, tada supilame  išplaktą kiaušinį ir po truputį dedame grietinę. Tuomet po truputį supilame miltus ir kepimo miltelius. Paminkius miltų man pasirodė mažoka, todėl vėliau dar šiek tiek pridėjau... Tuomet iškočiojame tešlą ir išspaudžiame rutuliukus. Aš naudojau didžiausią rastą puodelį. Tada dedame šaukštelį įdaro, grietinietį perlenkiame taip, kad įdaras neišbėgtų, bet kraštų neužspaudžiame. Kepame  apie 20 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje.
Įdaras ruošiamas paprastai- tiesiog sumaišant visus reikiamus produktus.


Kartais pagalvoju kokiu beprotišku tempu gyvename... Prieš Kalėdas pagavau save nuolat skubančią- visur bėgte... net už vairo sėdėdama viduj skubu... Susimąsčiau ir nusprendžiau truputį spustelti stabdžius. Išties niekas nepasikeitė, gal tik streso mažiau. Kartais prisimenu kaip vaikystėje į mokyklą ir atgal eidavau pėstute, per miestą, o dabar... Vakar beveik valandą stovėjau kamštyje ir per tą laiką pirmyn pasistūmėjau labai nežymiai, vėliau nusprendžiau, kad tiesiai arčiau, bet aplinkui- greičiau ir ištrūkusi iš grūsties, nuvažiavau kitu keliu. Kirtau Gedimino pr. ir galvojau, kad jau nepamenu kada ten buvau, nežinau kokios ten dabar parduotuvės, neprisimenu, kad būčiau ramiai ĖJUSI pagrindine miesto gatve... Vis per tą skubėjimą- nuleki į PC, apsiperki ir bėgte namo... Įdomiausia, kad vis lekiam lekiam, o laiko vistiek NĖRA.

Savaitgalį su mažium važiavom lankyti mažo berniuko. Tiesą sakant, tas berniukas nebe toks jau mažas... jam jau beveik pusmetukas, vis nebuvo kada užsukti...  Bet šiaip viešnagė buvo nuostabi! Truputį bijojau dėl savo padaužos elgesio- nežinojau kaip jis reaguos į mažiuką, kaip elgsis, ar nelies jo per stipriai ir t.t. Buvau maloniai nustebinta tuo, kaip labai jam patiko mažylis! Ir žiūrėjo, ir lietė, ir žaisliukus nešė, o mažučiui nuėjus miegoti vis klausė kur lelis? :) Dar labai įdomu palyginti... juk visai nesenai ir mūsiškis toks mažas buvo, o dabar va, jau visas vyrukas, viską supranta, daug ką moka, tik dar nedaug pasakyti gali :))
Skaitydama vaikiškus žurnalus, visada atkreipiu dėmesį į mažujų šnekučių perliukus :) Labai laukiu, kada mūsų mažylis pradės linksminti savo išminties perlais. Jis tiek daug dar nešneka, tačiau manau, kad jau laikas atidaryti tam skirtą skyrelį, nes įdomių nesusikalbėjimo rezultatų sulaukiame ir dabar.

Sekmadienį pusryčiavom , Gedutis pavalgęs nuėjo nuo stalo ir pradėjo vaikščioti po kambarį. Vidury stalo gulėjo telefono dangtelis, kurio jam staiga prireikė. Pabandė imti, nepasiekė, nusprendė, kad bus geriau apeiti iš kitos pusės. Kol ėjo, tėtis dangtelį pastūmė priešingon pusėn ir mažiui vėl teko keliauti aplink stalą. Tuomet dangtelis vėl pasistūmėjo į priešingą pusę :)) Kadangi prieš tai buvom kalbėję apie pamperso keitimą, tai pasakiau "atsinešk pampersą ir pasieksi"  Gedutis nubėgo ir norėjo paimti visą paką pampersų, mes sakėm- imk vieną!! Tačiau jis vistiek atsinešė kelis, o mes vis kartojom, kad užtenka vieno. Jis pasižiūrėjo į mus ... padėjo pampersų krūvelę ant stalo, o vieną numetė ant žemės ir atsistojo ant jo :) Tik tada mes su vyru supratom, kad mano pasakymą vaikas suprato pažodžiui (na, nieko keisto :))) ) ir apsidrausdamas atsinešė visą krūvelę !!!
Kai pirmą kartą paragavau risotto (arba daugiaryžio, kaip mūsų kalbininkai jį pakrikštijo... ), po to net sapnuodavau , kad valgau- taip skanu buvo :) Kurį laiką jau negaminau ir šiandien, po ilgų apmąstymų ką gi čia mums valgyti, vėl paruošiau Risotto su vištiena.

Reikės:
0,5 kg vištienos filė
2 svogūnų
poro
2 morkų
saliero stiebų
tarkuoto sūrio (aš dažnai nededu, jei jo neturiu)
2 l vištienos sultinio
100- 125 ml baltojo vyno
400 - 500 g ryžių
prieskonių
aliejaus

Eiga:
Gaminant risotto geriausia naudoti gilią keptuvę storu dugnu (taip tolygiai pasiskirsto karštis ir ryžiai puikiai troškinasi), tačiau aš tokios neturiu, todėl dažniausiai naudoju didelį puodą. Įpilu truputį aliejaus ir apkepinu žiedais pjaustytus svogūnus bei porus ir morkas (šįkart naudojau šaldytų daržovių rinkinį, tai morkų atskirai nekepinau), jie kepinami, kol truputį suminkštėja ir tampa permatomi, bet ne paruduoja. Tuomet sudedu gabaliukais pjaustytą vištieną, įberiu vištienos prieskonių bei pipirų ir vėl apkepu. Kol kepa, pasiruošiu vištienos sultinį. Tuomet į puodą įpilu truputėlį sultinio, suberiu daržoves ir dar patroškinu mėsytę. Kai vištiena pasitroškina, sudedu ryžius ir vyną (jį naudojau tik pirmąjį kartą, nes vėliau jau valgome kartu su vaiku, tačiau skonis su vynu išties žymiai geresnis, nes jis suteikia nepakartojamą prieskonį. Galima eksperimentuoti su skirtingais vynais, kaskart išgaunant vis kitokį skonį!), išmaišau ir vynui įsigėrus vis po truputį pilu sultinio ir pamaišiusi palieku risotto gamintis ant labai silpnos ugnies. Maišau tik tuomet, kai pilu sultinį. Ryžiams suminkštėjus (jie turi būti prisigėrę sultinio, tačiau dar truputėlį kieti), įmaišomas sūris ir risotto baigtas!



Per Kalėdas manęs laukė tikras netikėtumas- gavau net dvi receptų knygas! Išvydusi antrąją buvau šokiruota- ne tik dėl to, kad ir vėl receptai :))) , bet ir todėl , kad ji anglų kalba (aišku, čia nieko keisto, gi nacionaliniai receptai :) ) Išsigandau, kad nesuprasiu kas rašoma ir kas per produktai, bet pavarčius baimė dingo, nes viskas ten suprantama ir nieko egzotiško :)) Labai patiko tai, kad kiekiai rašomi ir gramais- labai patogu ir nereikės visko persivertinėti, norint gaminti.

Vyras juokėsi, kad dabar laukia kepinių metai :) , o aš nusprendžiau bent kartą per savaitę išmėginti po kokį naują receptą. Taigi, jei pavyks laikytis plano, šįmet turėtume paragauti per 50 naujų patiekalų!!!

Niekada nemėgau gaminti... Tiesą sakant, ne tik nemėgau, bet ir nemokėjau... Turiu nepaprastą talentą viską sudeginti, net tai, kas, atrodo, negali nepavykti ir prisvilti :) Laikui bėgant išmokau ruošti valgomą maistą , o vėliau ėmiau ir įdomesnių receptų ieškoti ar mėginti atkartoti tai, ką mėgstu kavinėse. Maisto gamyba netapo mano hobiu, gaminu, nes reikia valgyti , tačiau stengiuosi, nes norisi ne tik pavalgyti, bet ir mėgautis įdomiu, skaniu maistu.
Savaime suprantama, kad nemėgdama gaminti, niekada nemėgau ir kulinarinių knygų. Tiesa, vieną buvau nusipirkusi, bet, tiesą sakant, niekada nieko iš ten negaminau.... dabar ėmė graužti sąžinė ir prie kelias dienas ją atsiverčiau :) Šiuo metu, kai viena po kitos buvo išleistos kelių garsių žmonių virtuvės knygos, susidomėjau jomis ir per Kalėdas buvau labai nustebusi, kai vieną jų radau po eglute :) Keista... bet ji mane taip pradžiugino, kad Kalėdų dieną visą ir perverčiau :)
Kalėdų senis man išrinko Lino Samėno „Virtuvės knygą" - pasirinkimas išties puikus, nes ši knyga, skirtingai nei kitos, parašyta profesionalaus virėjo, kuriuo žaviuosi dar nuo seniau vykusio TV šou laikų, o ir dabar, jei turiu laiko, pažiūriu trumpas kasdienines laideles. Taip pat džiaugiausi IKI laikraštukuose spausdinamais paprastais ir praktiškais jo patarimais. Labai patiko ir tai, kad knygoje yra ne tik receptų, bet dar daugiau puikiųjų Lino patarimų!!!

Tos šventės toks dalykas... visus metus lauki, galvoji kuo pradžiuginti artimuosius, renki ir perki dovanas, ruošiesi, puošiesi ir t.t. O jos taip greit ateina ir dar greičiau praeina...


Kalėdų senis jau atsisveikina iki kitų metų, o aš linkiu gerų, laimingų 2010- ųjų! Lai jie būna geresnis už praėjusius metus! Tikiu, kad nespėsim apsidairyti ir vėl mus įsuks šventinis šurmulys :)