Naršydama internete radau netradicinį Advento - Foto kalendorių. Įdomu ir smagu, galima visų metų prisiminimą padaryti, į kiekvieną langelį talpinant senai matytus žmones, ar prisimenant svarbesnius šeimos metų įvykius.
Idėja ir foto iš čia. Nuostabu- ten net galima parsisiųsti tiek namelio viršų su durelėmis, tiek apatinę dalį, kur sužymėtos vietos nuotraukoms klijuoti. Beliks tik atsispausdinti ruošinukus ir pritaikyti nuotraukas.
Niekada nebuvau didelė sriubų mėgėja. Dabar galvoju, gal todėl, kad man ir dabar nepatinka tos tradicinės lietuviškos pienu ar grietine balintos sriubos... Vėliau atradau trintą žirnelių ir porų sriubą. Keletą metų tai buvo vienintelė sriuba, kurią virdavau ir valgydavome :) Vėliau išbandžiau dar keletą, tačiau TIK trintų. Tokios man skaniausios. Visgi sriuba netapo kasdieniu mūsų valgiu ir ją valgydavom retkarčiais, kol... atėjo laikas, kai vaikas pradėjo prašyti sriubos. Nors jis puikiai valgo faktiškai viską, tačiau sriuba - berods vienintelis patiekalas, kurį visą suvalgo ir tik tada keliasi nuo stalo. Vadinasi, išties patinka :) Kartais net pakartoti prašo!
Senai norėjau pasigaminti ir užsišaldyti naminio sultinio, kad vėliau jį galėčiau kada panorėjusi naudoti sriuboms. Pagaliau susikaupiau, nusipirkau vištienos kauliukų ir išsiviriau! Skonis, hm, žodžiais neapsakomas! Tikrai dar ne kartą virsiu!
Taigi, sultinukui išvirti reikės (gaunasi apie 1,5-2 L sutinio):
- laiko
- 2 kg vištienos kaulų
- vandens
- česnako galvutės
- 2 svogūnų
- poro
- 2-3 morkų
- salierų stiebų
- lauro lapų
- kelių žirniukų baltųjų pipirų
- truputėlio druskos

Eiga:
užkaičiame vandenį, sudedame vištienos kaulus, užviriname ir po kelių minučių kaulus griebiame lauk, nuplauname, išpilame vandenį ir gerai išplauname puodą. Jį vėl pripildome vandens, sudedama kaulus ir paliekame virti. Kol kauliukai verda, susismulkiname daržoves, labai smarkiai nepjaustome, geriau stambiau. Tuomet visas daržoves bei pipirus, lauro lapus ir druską beriameį puodą, kur jau verda kauliukai. Nedidelėje kaitroje viską verdame dar bent tris valandas. Todėl ir rašau, kad pirmiausiai reikia laiko... nuolat stovėti prie viryklės nereikia, bet vistiek visas procesas užima virš keturių valandų...
Kai sultinys išverda, jį nukošiame ir paliekame atvėsti neuždengtame puode. Atvėsus nugriebiame paviršiuje susidariusį riebalinį sluoksnį ir mėgaujamės! Arba pilstome į indelius ir šaldome vėlesniam naudojimui.
Labai laukiau šiųmetinio moliūgų derliaus, nes pernai moliūgų skonis mane pakerėjo. O dar sutapo, kad šįmet močiutė užaugino labai daug moliūgų, taigi neteko pirkti, mėgaujamės ekologiškais :)
Vos sulaukusi pirmojo moliūgo išmėginau internete rastą ir savaip pakoreguotą troškinį, kai mėsytė troškinama pačiame moliūge.
Reikės:
- moliūgo (siūlyčiau vidutinio dydžio, pati naudojau DIDELĮ, tai jis buvo per didelis...)
- 1 kg vištienos file
- daržovių (paprikos, poro, morkų, svogūnų, česnako- visų daržovių kiekius siūlau reguliuoti pagal skonį, bet jų negailėti, imti bent po 2-3 vnt kiekvienos)
- konservuoti ananasai
- skardinė pomidorų be odelės
- mėgiamų prieskonių
- alyvuogių aliejaus
- sauso baltojo vyno

Eiga:
Pirmiausia sudėtingiausias ir daugiausiai laiko reikalaujantis darbas- nupjauname moliūgo "kepurę" ir išskobiame vidų. Vištieną ir daržoves supjaustome gabaliukais (svogūną ir česnaką- smulkiai, kitas daržoves stambiau). Imame DIDELĘ keptuvę (man teko imti patį didžiausią puodą :) ), truputį apkepiname vištieną su prieskoniais, tuomet suverčiame daržoves, išmaišome, sudedame pomidorus, ananasus (taip pat ir sultis), įdedame ir išskobtą moliūgo minkštimą, supilame vyną ir troškiname gerą pusvalandį (realus laikas priklausys nuo to, kaip stambiai pjaustytos morkos- jos turi būti minkštos). Tuomet visą masę supilame į moliūgą, uždengiame ir kepame 200 laipsnių karštumo orkaitėje 15-20 minučių. Ištraukiame ir skanaujame!
Kol nepasimiršo atostogų įspūdžiai, skubu juos trumpai aprašyti.
Pradėsiu nuo ekskursijos metu aplankyto miestelio El Guna (El Gouna), dar vadinamo egiptietiška Venecija. Miestelis įkurtas gana nesenai, maždaug prieš 20 metų, vieno turtingo verslininko pageidavimu. Šiuo metu jis laikomas madingiausiu bei moderniausiu Egipto kurortu. Ten nėra daugiaaukščių viešbučių, tik nedidukai kelių aukštų pastatai, ar išvis atskiri nameliai prie pat vandens.
Sako, kad viešbučiai ten tik 4 ir 5*.
Visą miestelį vagoja didžiuliai dirbtiniai kanalai, kuriais nuolat plukdomi turistai.

Kadangi mes irgi plaukėme ir visas nuotraukas dariau plaukdama, tai iš galvos niekaip neišėjo viena mintis- koks čia prabangus poilsis, jei guli sau, deginiesi, maudaisi, o vos už kelių metrų vis plaukia ir plaukia kokia valtelė, pilna turistų, kurie Tave nužiūrinėja :))


Šioje nuotraukoje puikiai matosi vandenyje pažymėta teritorija, kurioje viešbučio svečiams leidžiama maudytis.
Toliau negalima, nes iškart už pažymėtos vietos plaukioja turistiniai laiveliai.






Iš esmės suprantu tik tuos poilsiautojus, kurie ten važiuoja nardyti, buriuoti, plaukioti banglentėmis, nes šioms pramogoms ten išties idelios sąlygos! Tiesa, ir entuziastų be galo daug.
Pats miestelis labai švarus, tvarkingas, visai neegiptietiškas. Įvažiavimas į miestelį saugomas, reikia specialių leidimų, kad įleistų. Mieste mašinų nedaug, tačiau pastebėjau labai daug nedidelių transporto žiedų ir prie kiekvieno jų stovėjo po policininką/eismo prižiūrėtoją :) Mačiau ir tokių eismo dalyvių, kuriems padėjo pasukti reikiama kryptimi. Išties įdomu ir keista, ypač prisiminus kelių eismo juostų žiedus Vilniuje piko metu :)
Ne mažiau įdomus ir vietinis turistams skirtas transportas:




Antroji ekskursijos dalis buvo persėdimas iš laivelio į laivą ir plaukiojimas atviroje jūroje. Plaukėme žiūrėti koralų bei žuvų, kurių ten išties be galo daug. Vanduo beveik perregimas, o žuvų tiek, kad galite įsivaizduoti kas darosi kiek giliau, jei toks vaizdas matomas iš laivo antro aukšto:
Aplink skraido alkani paukšteliai:


Vėliau sustojome pažvejoti. Man tuomet visai ne žvejyba rūpėjo, nes apačioje labai jau nestabiliai jaučiausi supama, o vyras išbandė ir net laimikį atnešė įamžinimui:
Ir dar vienas kadras- jei jau dirbi su turistais, tai galima ir papildomai pasipelnyti :) Ekskursija buvo filmuojama, vėliau buvo paruoštas DVD su ekskursijos įrašais, gido pasakojimais ir dar kažkuo. Visi norintys galėjo užsisakyti- kaina vos (xixi) 20$. Kitos ekskursijos operatorius buvo labai drąsus ir labai stengėsi:
Spėjau pagauti jį jau nulipinėjantį, prieš tai jis ten stovėjo ir filmavo...
Kartais neįtikėtina kaip paprastai gimsta anekdotai :) Šių metų topas iš atostogų šiltuose kraštuose, kur lietus - toks įvykis, apie kurį net spauda rašo:
Q. - Will it rain today?
A. - What does it mean RAIN?
Ką daryti, jei esi mažas ir kai kurių žodžių dar nemoki, ar net nesupranti tam tikrų veiksmų? Ogi sakyti taip, kaip supranti :) "Ką senelis daro?" - "Orą pučia!" (suprask- rūko)

Kartais taip norisi ko nors skanaus... Žinoma, tai turi būti labai greit paruošiama. Šįkart pasigaminau gėrimą. Naudojau šaldytas uogas, bet jau tuoj tuoj prasidės šviežių sezonas, tai bus galima ir šviežias naudoti!

Gėrimui reikės:
150 g šaldytų vyšnių (galima naudoti ir daugiau, jei norite tirštesnio gėrimo)
mažo indelio konservuotų persikų
50 ml riebios grietinėlės
100 ml vandens
2 a.š. cukraus
1/2 a.š. vanilės esencijos

Eiga:
Vyšnias ir konservuotus persikus susmulkinti. Visus likusius produktus (persikų sultis, vandenį, grietinėlę, cukrų, vanilę) supilti ir išmaišyti. Sumaišytą masę supilti ant trintų vyšnių su persikais ir dar pamaišyti, kol pasidarys vientisa, puri masė.
Visada, net tuomet, kai dar nesilaukiau, turėjau išankstinę nuostatą dėl tam tikrų dalykų, susijusių su vaikų auginimu. Dauguma jų pasitvirtino, tačiau iki šiol man vis dar didelė mistika kur ta riba tarp meilės ir lepinimo? Nemanau, kad lepinu savo vaiką, man atrodo, kad tiesiog jį myliu... Tiesa, kartais tenka tuo suabejoti, nes pastaruoju metu mums išties sunkiai sekasi susitarti. Dėl to, kad visgi aš jį lepinu? Ar dėl to, kad jis- atskira asmenybė, kurią ėmė lankyti ožiukai? O gal ožiukai, tai lepinimo/ per didelės meilės pasekmė?
Vis grįžtu prie Austėjos straipsnio apie meilę ir lepinimą ir skaitydama pradžioje išsigąstu, kad mūsų vaikas tikrai išlepintas :) Vėliau prisimenu, kad jis dar gana mažas, o pagal straipsnio pabaigoje pateiktus klausimus bei teiginius, pasirodo, jis visai neišlepintas, tiesiog mylimas. Nes, jis jau moka dalintis žaisliukais (čia negaliu nepaminėti teigiamo ir išties didelio darželio auklytės indėlio), nes, jis moka palaukti (tiesa, ne visada to nori), nes, jis moka būti draugiškas (mane išties nustebino, kad žiogas, dar neturintis nė dvejų, suprato mano prašymą leisti smagioje kėdutėje pasėdėti kitam berniukui) ir paslaugus (paprašytas ne tik atneša/ nuneša daiktus, bet net ir į vietą padeda... pvz paprašytas nunešti tuščią arbatos puodelį į virtuvę, neša ir deda jį tiesiai į indaplovę). Gal visgi tie ožiukai- visus aplankantys ir aprašomi pykčio priepuoliai, kuriuos kada nors išgyvendinsime... Juolab, kad mūsų žiogas be išlygų priima ir tas nediskutuotinas taisykles, ar bent daugumą jų. pvz. autokėdutė... tai buvo viena iš išankstinių mūsų šeimos nuostatų- vaikas važiuoja išskirtinai TIK autokėdutėje ir taip bus kaip įmanoma ilgiau. Pradžioje teko ir man gale pasėdėti vaidinant linksmintoją. Ir į pirmą tolimesnę kelionę viena važiuoti bijojau ne dėl sudėtingų eismo sąlygų, bet dėl to, kad nežinojau kaip bus, jei jam atsibos sėdėti kėdutėje... Tačiau dabar jau galime pasidžiaugti rezultatais- artėjant prie mašinos vaikas žino, kad sėsis į savo kėdę, ją taip ir vadina, o kartais net pats įlipa ir atsisėda, belieka tik prisegti!
Šįmet kaip žiema užsitęsė išties be galo ilgai... pirmos šiltos saulėtos dienos be galo džiugino, o kątik sulaukėme ir tikrai šilto, saulėto savaitgalio. Pagaliau išties JAU pavasaris ir pas mus! Ta proga atidarėme kepsnių lauke sezoną. Laukiu nesulaukiu tų ramių šiltų vakarų, kai galėsime vakarieniauti lauke, mėgaudamiesi besileidžiančios saulės spinduliais.
 Jau nepamenu kaip senai, atrodo, kad visada :) , pusryčiaudami ant duonos tepame kokį nors varškės sūrelį... Vieni patinka labiau, kiti mažiau, vieni brangesni, kiti pigesni, bet visi iš esmės sintetiniai, pilni visokių skonių suteikėjų, stiprintojų ir t.t.
Didelis AČIŪ Deimai, aprašiusiai tokį stebuklą :) Vėlgi, reikiamo kefyro ieškojau ilgai ir radau tik mažą pakuotę... nusipirkau, pabandymui buvo pats tas! Rezultatas nustebino ir sužavėjo, todėl dabar kameroje nuolat guli kefyro pakelis :)
Reikia tik ne mažiau nei 3,2% riebumo kefyro, tankaus sietelio ar marlės (aš pirmą kartą jos neturėjau, naudojau bintą, nes labai norėjosi išmėginti čia ir dabar ) ir mėgiamų priedų paskaninimui. Kefyrą reikia įdėti į kamerą ir palikti dienai kitai, kad sustingtų, tuomet ištraukus nuimti pakuotę, suvynioti į marlę ir pakabinti ant krano ar tiesiog įdėti į labai tankų sietą. Šitaip paruošus palikti per naktį ir ryte jau turėsite kuo puikiausią varškytę pusryčiams! Priedai naudojami pagal skonį ir nuotaiką- kadangi mes ją tepame ant sumuštinių, tai man puikiai tinka šviežiai spaustas česnakas, dabar jau ir prieskoninės žolelės paaugo, kartu naudoju ir jas. Žinoma, galima pamėginti ir desertui pritaikyti gardinant saldžiais priedais :)
Net nežinau kaip čia atsitiko, bet šįmet sugalvojau užsiauginti keletą prieskoninių žolelių. Nebūtų keista, jei tiek aš, tiek vyras, nebūtume vis kartoję, kad pas mus tai jau tikrai daržų nebus :) Po dviejų metų daržų išties dar nėra, bet yra darželiukas namie, o ir vyras, dar nežinodamas, kad aš prisipirkau krūvą įvairiausių sėklų, anądien pasakė, kad gal reikėtų pasidaryti mažiuką daržiuką... Tos vienodos / labai panašios mūsų mintys, aplankančios abu vienu metu , kartais išties stebina, nes pastaruoju metu jau ne kartą taip buvo.
Taigi, naminis darželis jau džiugina pirmuoju derliumi, o mums su mažiuku labai smagu kasdien laistyti tuos žolynėlius ir stebėti kaip jie auga :)
Nežinau kas čia per lemtis, kad man vis nesiseka rasti kokio nors reikiamo produkto :)) Prieš mėnesį labai ieškojau Philadelphijos sūrio, keista, bet dabar pilnos lentynos bet kurioje parduotuvėje... Dabar nepavyko rasti reikiamos varškės... Žinau, kad jos nevisur būna, bet nebuvo ir ten, kur būna, ech... Taip iš nužiūrėtojo Baltojo šokolado triufelinio pyrago gavosi labai labai šokoladinis tortas :) Kadangi pagrindinį produktą- baltąjį šokoladą- jau iš anksto buvau numačiusi keisti juodoju (jau greit bus metai, kaip niekaip nesunaudoju šokolado atsargų), tai ir kitus produktus pakeičiau pagal save ir iš pradinio varianto liko tik mintis ir pagrindas su papuošimais :)

Taigi, pagrindui reikės:
2 kiaušinių
4 v.š. cukraus
~ 100 g miltų
50 g ištirpinto šokolado

Kremui:
300 g natūralaus jogurto
250 g Mascarponės sūrio
350 g tirpinto šokolado
truputėlio želatinos

Eiga:
Kiaušinius su cukrumi plakti iki baltų putų (apie 10 minučių), suberti persijotus miltus, išmaišyti , tuomet supilti šokoladą. Masę vėl gerai išmaišyti ir supilti į sviestiniu popieriumi išklotą kepimo formą. Kepti apie 20 min 180 laipsnių karštumo orkaitėje. Iškepus atvėsinti ir gerai sulaistyti, nes pagrindas gaunasi kietokas.

Kremo gamyba paprasta - šokoladą susmulkiname, ištirpiname garų vonelėje ir tuomet visus produktus gerai sumaišome. Po to, kai mano pirmas bandymas pagaminti Tiramisu nepavyko, nes labai sunkiai stingo, į visus stingdomus gaminius dedu bent truputį želatinos. Kad būtų ramiau :) Kremą užpilame ant sulaistyto pagrindo ir šaldome bent 2-3 valandas.

Papuošimui tirpintą šokoladą supyliau ant kepimo popieriaus ir palikau, kad sustingtų, vėliau peiliu formavau įvairius gabalėlius.

Reziume - tortas laaabai šokoladinis, kremas man kiek primena vaikystėje mėgtą gogel- mogel iš grietinės ir kakavos :) Visgi, manau, kad baltas kremas atrodo žymiai efektingiau ir šventiškiau.
Naujausias kalbos išmislas- Mama nedirba, lelis dirba! Čia MANO kompa!!! Paklausus kur mamos kompas, rodo į savąjį žaislinį ...
Taip netikėtai praradau galimybę dirbti savo kompu :))
Šias gėlytes jau labai senai planavau iškepti. Labiausiai patiko idėja, kurią prieš Kalėdas daug kas taikė kepiniuosi, aš norėjau įstiklinti Kalėdinio namelio langus, tačiau nebespėjau jo iškepti... Spalvotų saldainių nusipirkau dar tada... Pagaliau prisiruošiau, vaiko gimtadienis buvo puiki proga :) Tiesą sakant, ir šį kartą neplanavau jų kepti, norėjau prikepti dvejeto formos sausainiukų, bet nespėjau nusipirkti formelės... kai nereikėjo, tai buvo kiekvienoje parduotuvėje ir neskubėjau pirkti, o kai prireikė, niekur neberadau... Tada staiga nusprendžiau kepti šiuos ir pasinaudojau Forelles receptu , nes jis pasirodė nesudėtingas ir gražiai iliustruotas :)

Taigi, sausainiukams reikės:
1 kiaušinio
90 g minkšto sviesto
60 g cukraus
200 g miltų
trupučio vanilinio cukraus
spalvotų ledinukų
medinių pagaliukų

Eiga:
sviestą su cukrumi išplakame iki vientisos masės, įmušus kiaušinį bei po truputį subėrus miltus užminkoma tešla, kuri bent pusvalandžiui dedama į šaldytuvą.  Tuomet tešla iškočiojama, formelėmis išspaudžiami sausainiai, į juos įkišami pagaliukai (aš stengiausi tešlos nekočioti labai plonai- maždaug taip, kad laikytųsi įkištas pagaliukas), sudėliojami ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir 10 minučių kepami 180 laipsnių karštumo orkaitėje. Kepti reikia, kol sausainiai gražiai pagelsta, tikslus laikas gali kisti, priklausomai nuo orkaitės bei nuo to, kaip plonai/storai iškočioti sausainiai.
Kol sausainiukai kepa, sutrupiname saldainius ir suberiame į sausainių viduryje padarytas skylutes. Tada dar 2-3 minutėms kišame į orkaitę (tiek, kad saldainiai išsilydytų) ir paliekame atvėsti.  Atvėsę sausainiai puikiai nusiima nuo popieriaus, todėl nereikia skubėti jų nuimti, kol dar karšti.
Vakar pas mus buvo šventė. Mažajam sukako du metukai!!! Laikas bėga beprotiškai greitai ir mažas mažuliukas iš tiesų jau visai nemažas vyrukas.
Kadangi vos grįžus darban užpuolė gimtadieniai, teko greitai persiorientuoti ir susitaikyti su realybe- visko tikrai nespėsiu... Vyro gimtadienio tortą gaminom dviese su vaiku, pasipykdami, pasipešdami, bet pagaminom :) O mažiuko gimtadieniui jau buvau nusprendusi vieną tortą (į darželį) pirkti, nes suvokiau, kad dviejų pagaminti fiziškai nespėsiu ir nesugebėsiu... Šioje vietoje nutiko įdomus dalykas- Eglė paskelbė nerealių keksiukų receptą! Fantastiškas sutapimas! Keksiukai iškart nukonkuravo pirktinį tortą ir, po ilgų Philadelphia sūrio paieškų (radau septintoje aplankytoje parduotuvėje...) pasiryžau paruošti jų tiek, kad kiekvienam vaikučiui ir auklėtojai būtų po du- kiek ir metukų jubiliatui!
Keksiukams reikės:
75 g pieno
25 g sviesto
75 g miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
2 kiaušinių
trupučio vanilinio cukraus
125 g cukraus
trupučio druskos

Aptepui reikės:
25 g sviesto
100 g sūrio Philadelphia
200 g cukraus pudros arba labai smulkaus cukraus (aš dariau su pudra, man buvo truputėlį per saldu)

Eiga:
Pirmiausiai pasiruošiu kremą, nes jį bent valandą reikia palaikyti šaldytuve. Ištirpiname sviestą. Cukraus pudrą / cukrų su sūriu išplakame iki purios masės ir po truputį supilame sviestą. Viską gerai išmaišius bent valandai dedame į šaldytuvą.

Tuomet galima ruošti keksiukus. Pieną pakaitiname iki virimo, tačiau neužviriname. Jame ištirpinamas sviestas ir paliekama atvėsti. Periodiškai reikia pamaišyti, kad sviestas nesustingtų.
Kiaušinius išplakti su vaniliniu cukrumi iki putų, po truputį sudėti cukrų. Tuomet supilti miltus, kepimo miltelius ir druską, išmaišyti ir po truputį supilti pieną su sviestu. Viską gerai išmaišyti ir supilstyti į kepimo formeles. Kepti apie 15 minučių (kol gražiai pagels) 200 laipsnių karštumo orkaitėje.

Keksiukai gaunasi išties nuostabaus skonio! Žinoma, aptepas suteikia šventiškumo įspūdį ir šiaip pagerina bendrą skonį, tačiau ir be aptepo jie labai skanūs, nes pasakiškai lengvi, tiesiog tirpstantys burnoje. Puikiai išsiima iš formelės ne tik vos iškepus, bet ir kitą dieną.
Dydis labai geras vaikų šventėms- lengvai galima įsmeigti keletą žvakučių užpūtimui :)
Vienetų kiekis priklausys nuo to, kokio dydžio formelės naudojamos. Pirmą kartą kepdama gavau 16 vnt., o šventei naudojau aukštesnes formeles ir jų gavosi truputį mažiau.
Ne, mes nešvenčiam šios dienos komerciškai, tiesą sakant, dažniausiai visai nešvenčiame, bet šįmet paminėjome. Taip sutapo, kad turime daug laisvų dienų, be to, tai paskutinis savaitgalis, kai galime pabūti kartu, netrukus grįžtu į darbą ir laiko tam bus dar mažiau... Pagrindinis tikslas buvo būtent bendra šeimyninė veikla, o už mintį KĄ veikti esu be galo dėkinga Austėjai - tada skaitydama pagalvojau, kad dekoravimo užduotėlę galima pritaikyti ir savo namuose. Taigi, pabandėm :)
Pirmiausiai išsikepėm meduolius, o tada prasidėjo didysis menas :) Buvau nupirkusi keletą paprastų šepetėlių, dažus gaminau iš specialios šokolado bei braškių skonio cukraus pudros, taip pat naudojom pabarstukus. Išties net nesitikėjau, kad vaikui taip patiks šis užsiėmimas :)


Smagiausia buvo pabaiga, kai vaikas suprato, kad šitie dažai ne tik valgomi, bet dar ir skanūs :)))
 Prieš šv. Kalėdas išbandžiau keletą įvairių meduolių receptų, labiausiai patikusiu naudojausi ir šį kartą. Meduoliams reikės:
500 g miltų
100 g sviesto
200 g medaus
200 g cukraus
2 kiaušinių
1 a.š. kepimo miltelių

Eiga:
cukrų, sviestą ir medų pamaišydami šildome tol, kad visa masė suskystėja ir pasidaro vientisa, tada atvėsiname, įmušame kiaušinius, išmaišome ir supilame į miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Viską gerai išmaišome ir bent pusvalandžiui (geriau valandai) paliekame šaltai. Tada kočiojame (geriau nelabai plonai, nes šie meduoliai kepdami pakyla labai nedaug), spaudžiame norimų  formų meduolius, juos dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir 10-15 min kepame 200 laipsnių karštumo orkaitėje.
Šie meduoliai nėra labai minkšti, jei norite minkštų, vos iškepusius reikia sudėti į sandarų indą ir uždaryti, taip galima laikyti ir kelias savaites (pvz laukiant Kalėdų)
Mūsų širdutės gavosi tokios:
IMG_1180km
IMG_1228km
IMG_1240km
Ar pastebėjote , kaip ilgėja dienos? Prieš 1,5 mėn. 16 valandą jau reikėjo jungti šviesas, o vakar 17.30 dar buvo gana šviesu! Artėja pavasaris!!!
Vakar vakare važiavau pasiimti mažylio iš daržiuko ir mąsčiau- ką man davė tie du metai? Jie prabėgo be galo greitai... Nekalbėsiu apie tai, kad gyvenimas apsivertė 180 laipsnių kampu, kad teko priderinti jį prie sūnelio režimo, kad teko atsisakyti galimybės ilgiau pamiegoti, jei iš vakaro naktinėjau ir pan. :) Visgi čia neesminiai dalykai, palyginus su tuo jausmu, kuris apima, kai mažas žmogiukas pribėga, apsikabina ir sako mylia mama, ar tiesiog šiaip bežaisdamas pribėga, pabučiuoja ir toliau lekia žaisti :)
Ačiū, sūneli, už sustabdytą laiką... už tai, kad tame beprotiškai lekiančiame pasaulyje privertei sustoti ir pamatyti, kad rudenį lapai po truputį gelsta, kad krenta ne visi iš karto :) Kad kartais sninga lėtai, romantiškai, tingiai, kartais snaigės šoka vėjyje... už tai, kad priminei, jog kasdienybėje yra begalė nuostabių dalykų, kurių mes beskubėdami tiesiog nebepastebime...už tai, kad Kalėdos tapo Kalėdomis - su namais, kvepiančiais meduoliais ir plėšomu dovanų popieriumi, su lempučių šviesoje žibančiomis akutėmis... už tai, kad pradėjau labiau domėtis virtuve ir skanesniu, įdomesniu maistu... už tai, kad grįžau prie to, kas man išties įdomu ir ką buvau atidėjusi dėl laiko stokos... Ne, laiko tikrai neatsirado daugiau, gal tik jo paskirstymas pakito...
Įdomu, kad viskas prasidėjo nuo gimimo dienos... Vienas aiškiausių prisiminimų iš TOS dienos yra tas, kad nuo pat ryto buvo labai saulėta ir ryte kelis kartus pagalvojau- kokia graži diena gimti! gaila, kad aš šiandien esu per daug pavargusi gimdyti...  Visgi jėgų pakako :) o kita diena buvo labai kontrastinga- buvo apsiniaukę, už lango siautė pūga...
Praėjusį savaitgalį buvau viena, tai sekmadienį lipdžiau koldūnus. Valgyti smagu, bet gamybos procesas nežavi, juolab, kad kartą pasiryžus norisi prilipdyti jų kuo daugiau, kad ilgai nebereiktų kartoti :) Deja, įdaro buvo per daug, tešlos per mažai ir nebespėjau visko sunaudoti iki šeimos grįžimo... Naktinėti nesinorėjo, o mėsos liko nemažai, bet ne tiek, kad užtektų kitos dienos pietums... Kadangi šaldymo kameroje visada turiu šaldytos tešlos, tai nusprendžiau pagaminti pyragėlių! Kitą dieną juos pasišildėme ir valgėme pusryčiams- išties puikus variantas, ypač, jei ryte reikia skubėti ir nėra kada ruošti maisto.

Reikės:
maltos mėsos (kokių 300 - 400 g)
prieskonių mėsai
svogūno
kelių skiltelių česnako
pakelio šaldytos tešlos
kiaušinio aptepimui
sezamo sėklų

Eiga:
tešlą paliekame atšilti ir ruošiame įdarą: mėsą paprieskoniuojame, sumaišome su smulkiai pjaustytu svogūnu bei česnaku ir truputį apkepiname, paliekame atvėsti. Kai tešla atšyla, lakštus perpjauname pusiau (aš naudojau tą tešlą, kur sufasuoti 6 lakštai) ir gaminame trikampius pyragėlius. Kadangi turėjau nemažai mėsos, tai dalį tešlos bandžiau dar pakočioti, kad daugiau įdaro tilptų, bet kai iškepė, pasirodė, kad tie, kurių nekočiojau, atrodė daug geriau), tuomet patepame kiaušinio plakiniu , pabarstome sezamo sėklomis ir geras 20 min kepame 180 laipsnių karštumo orkaitėje (kol gražiai pagelsta)
Šį įdarą puikiai papildytų tarkuotas sūris bei paprika! Toks jis išties be galo skanus!

Labai labai mėgstu keksiukus- tokius trapius, mažučiukus :) Per pastarąsias kelias savaites išbandžiau keletą receptų, tačiau daugeliu nusivyliau... Nors aprašyme skambėjo gražiai ir nuotrauka viliojo, tačiau nebuvo labai skanu... Visgi labiausiai patiko pirmasis išmėgintas, rastas kažkuriame žurnalo Darbštuolė numeryje... Patiko ne tik skonis, bet ir tai, kad pagaminama labai lengvai (pakanka sumaišyti visus produktus) ir greitai!
Taigi, reikės:
100 g sviesto
100 g cukraus
2 kiaušinių
175 g miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
5 v.š. pieno

Eiga:
tirpintą sviestą išsukame su cukrumi, mušame kiaušinius ir toliau plakame iki kreminės konsistencijos, tuomet po truputį suberiame miltus bei kepimo miltelius, supilame pieną ir užminkome minkštą tešlą, kuri sudedama į formeles. Kepama apie 25 minutes 180 laipsnių karštumo orkaitėje.

Recepte dar buvo naudojamos kokoso drožlės, džiovintos vyšnios, džemas...  Tai maišoma į tešlą ir naudojama papuošimui. Aš naudojau tik kokoso drožles, tačiau kitą kartą bandysiu dėti šokolado gabaliukus. Priedus juk visada galima pasirinkti pagal skonį ir nuotaiką :)
Kadangi mūsų vaikas geruoju nevalgo beveik jokių pieno produktų, tai vis stengiuosi apgauti :) Paskutinį kartą sugalvojau iškepti varškės apkepą, nusipirkau varškės (paprastos..., visad šiaip perku švelniąją) ir šeštadienį iškepiau... viskas buvo neblogai, valgėm visi trys. Vakare, prieš einant gulti, pajutau kažkokį negerumą pilve, naktį prastai miegojau, o ryte, kai atsikėliau, pajutau, kad laaabai silpna :( Visą dieną praleidau gulėdama lovoje ir gerdama vandenį- sustojęs skrandis po pietų pradėjo atsigauti, bet silpnumas traukėsi labai pamažu, o vaikas nuo ryto pradėjo viduriuoti... Nors dabar siaučia Roto virusas, bet aš labiau linkusi kaltinti tą nelemtą apkepą, nes labai jau daug sutapimų. Bet... yra ir geroji pusė :) Vakare vyras darė man arbatą ir paklausė vaiko- kur mama? , jis sako - ten, Ką mama daro? - GULIA!  Buvo labai daug juoko ir laimės- iškart matos, kad mama visą dieną guli, kad vaikas net naują žodį išmoko :))
Čia buvo paskutinis aną savaitę išmoktas žodis, o jų praėjusią savaitę buvo nemažai- MOKU, NEMOKU, ATEIK (dažniausiai vartojamas kartu su rankos mostu, rodančiu kvietimą), TINKA, NETINKA, GULIA.
Dabar be galo smagus metas, kai po truputį "atsirišinėja" kalba
Kaip greitai mes įprantame prie gyvenimą lengvinančių buities prietaisų... Aišku, dažniausiai "susidraugavę" su nauju prietaisu jo nė nebepastebime, kol vieną dieną jis dingsta (sugenda, pvz), va tada ir pasirodo visas smagumas... Nežinau ar daug kas norėtų dabar gyventi, pvz, be skalbimo mašinos :)))
Taigi niekad nė nesusimąsčiau kad tokio paprasto dalyko kaip virtuvinės svarstyklės, gali taip smarkiai trūkti... Juk seniau neturėjau ir nereikėjo :))) O dabar, kai sugedo, išties be galo sunku viską pamatuoti, atitaikyti... Tarkim, kad ir tas matavimas šaukštais- mano stalčiuje guli dviejų dydžių tie didieji šaukštai, kuris iš jų tas stebuklingasis, kurį turi minty tas, kuris viską matuoja šaukštu????? Kepdama grietiniečius išties daug laiko praleidau gramus matuodama stiklinėmis, šaukšais ir t.t. Sunku buvo ne tik viską apskaičiuoti, bet ir žinoti kaip ką skaičiuoti, todėl gan ilgai sėdėjau ir internete ieškojau matavimo lentelių, jas lyginau...
Labai patiko ši produktų svorių lentelė , tiesa, ją dar lyginau su kitomis, tai ne viskas atitinka, tikriausiai dėl tų šaukštų skirtumų :))) Bet šiaip, manau, tikrai galima ja remtis, bet tuomet nereikėtų blaškytis ir viską skaičiuoti pagal vieną šaltinį.
Dar truputis informacijos apie 1 valgomąjį šaukštą:
Miltų = 25g
Krakmolo = 30g
Cukraus = 25 g
Druskos = 30 g
Citrinos rūgšties = 25g
Sodos = 28g
Grietinės = 25g
Sviesto = 50g
Aliejaus = 20g
Tirpinto margarino = 15g
Grietineles = 15g
Kondensuoto pieno = 30g
Džiuvesėlių = 15g
Manų kruopų = 25g
Kakavos = 20g
Razinų = 25g
Aguonų = 15g
Cinamono = 20g
Maltos kavos = 20g
Riešutų = 30 g 

ir arbatinį šaukštelį:
Miltų = 10g
Krakmolo = 10g
Cukraus = 10 g
Druskos = 10 g
Citrinos rūgšties = 8g
Sodos = 13g
Grietinės = 10g
Sviesto = 25g
Aliejaus = 10g
Tirpinto margarino = 4g
Grietinėles = 5g
Kondensuoto pieno = 12g
Dziūvesėlių = 5g
Manų kruopų = 8g
Kakavos = 10g
Aguonų = 5g
Cinamono = 8g
Maltos kavos = 7g
Riešutų = 10 g

Ši informacija iš SM. Turėdama laiko pamėginsiu pasidaryti savo lentelę ir įkelsiu ją čia.
Vis galvoju, kaip čia geriau pavadinus mūsų trečiadienio vakarus.. Vyro vakarai, ar mudviejų su vaiku??? Tikriausiai vyro, nes mes su vaiku ir dienomis būnam kartu :)) Taigi... kartą per savaitę išleidžiam tėtį treniruotis savo mėtymuose (t.y. žaisti smiginio), o mes ne tik dienas, bet ir vakarus leidžiam vieni... Dažniausiai tuomet ir valgom kitaip, t.y. dieną pietus, o vakare lengvesnę vakarienę :) Vakar gaminom aj-receptų bloge rastus grietiniečius. Radau juos ieškodama idėjų ką pagamintis iš mascarponės (tradiciškai- buvo akcija, galioja ilgai, nusipirkau daugiau... Tiesa, tuomet pamiršau, kad man per riebu vien mascarponė ir maišau su ricotta, taigi dabar artėja galiojimo termino pabaiga, o aš vis dar turiu du indelius... šią savaitę teks sunaudoti). Dar pamačiau, kad ir Deima juos giria , tai nusprendžiau šiandien vakarienei pagaminti, juolab, kad visi reikiami produktai gulėjo šaldytuve.
Prieš gaminimą susidūriau su problema- per šventinį gaminimo maratoną netyčia numečiau virtuvines svarstykles ir jos pažiro dalimis... viskas veikia, bet nieko pasverti nebegaliu :( Kadangi jau keletą metų jas naudojau, dabar pasijutau kaip be rankų, nes kaip  pamatuoti, pvz. miltus, neturiu jokio supratimo... Praleidau nemažai laiko skaičiuodama kiekius  (netrukus parašysiu apie matavimus be svarstyklių), žinoma, visko perversti nepavyko, todėl mano pateikiami kiekiai nesutampa su pirminiu receptu, bet manau, kad ir grietiniečių gaunasi daugiau ;) Aš iškepiau 22 vnt,  naudojau 11 cm skersmens puodelį.

Reikės:
Tešlai:
600 g miltų
žiupsnelio druskos
180 g sviesto
120 g cukraus
1 kiaušinio
200 g grietinės
2 a.š. kepimo miltelių

Įdarui:
185 g (1 indelio) liesos švelniosios varškės
1 kiaušinio
šiek tiek vanilinio cukraus
3 v.š. cukraus (kiekis priklauso nuo to, kiek dedama vanilinio cukraus ir kaip saldžiai mėgstate)
2 v.š. miltų

Dar vieno kiaušinio reikės aptepimui.

Eiga:
Kambario temperatūros sviestą išsukame su cukrumi, tada supilame  išplaktą kiaušinį ir po truputį dedame grietinę. Tuomet po truputį supilame miltus ir kepimo miltelius. Paminkius miltų man pasirodė mažoka, todėl vėliau dar šiek tiek pridėjau... Tuomet iškočiojame tešlą ir išspaudžiame rutuliukus. Aš naudojau didžiausią rastą puodelį. Tada dedame šaukštelį įdaro, grietinietį perlenkiame taip, kad įdaras neišbėgtų, bet kraštų neužspaudžiame. Kepame  apie 20 minučių 200 laipsnių karštumo orkaitėje.
Įdaras ruošiamas paprastai- tiesiog sumaišant visus reikiamus produktus.


Kartais pagalvoju kokiu beprotišku tempu gyvename... Prieš Kalėdas pagavau save nuolat skubančią- visur bėgte... net už vairo sėdėdama viduj skubu... Susimąsčiau ir nusprendžiau truputį spustelti stabdžius. Išties niekas nepasikeitė, gal tik streso mažiau. Kartais prisimenu kaip vaikystėje į mokyklą ir atgal eidavau pėstute, per miestą, o dabar... Vakar beveik valandą stovėjau kamštyje ir per tą laiką pirmyn pasistūmėjau labai nežymiai, vėliau nusprendžiau, kad tiesiai arčiau, bet aplinkui- greičiau ir ištrūkusi iš grūsties, nuvažiavau kitu keliu. Kirtau Gedimino pr. ir galvojau, kad jau nepamenu kada ten buvau, nežinau kokios ten dabar parduotuvės, neprisimenu, kad būčiau ramiai ĖJUSI pagrindine miesto gatve... Vis per tą skubėjimą- nuleki į PC, apsiperki ir bėgte namo... Įdomiausia, kad vis lekiam lekiam, o laiko vistiek NĖRA.

Savaitgalį su mažium važiavom lankyti mažo berniuko. Tiesą sakant, tas berniukas nebe toks jau mažas... jam jau beveik pusmetukas, vis nebuvo kada užsukti...  Bet šiaip viešnagė buvo nuostabi! Truputį bijojau dėl savo padaužos elgesio- nežinojau kaip jis reaguos į mažiuką, kaip elgsis, ar nelies jo per stipriai ir t.t. Buvau maloniai nustebinta tuo, kaip labai jam patiko mažylis! Ir žiūrėjo, ir lietė, ir žaisliukus nešė, o mažučiui nuėjus miegoti vis klausė kur lelis? :) Dar labai įdomu palyginti... juk visai nesenai ir mūsiškis toks mažas buvo, o dabar va, jau visas vyrukas, viską supranta, daug ką moka, tik dar nedaug pasakyti gali :))
Skaitydama vaikiškus žurnalus, visada atkreipiu dėmesį į mažujų šnekučių perliukus :) Labai laukiu, kada mūsų mažylis pradės linksminti savo išminties perlais. Jis tiek daug dar nešneka, tačiau manau, kad jau laikas atidaryti tam skirtą skyrelį, nes įdomių nesusikalbėjimo rezultatų sulaukiame ir dabar.

Sekmadienį pusryčiavom , Gedutis pavalgęs nuėjo nuo stalo ir pradėjo vaikščioti po kambarį. Vidury stalo gulėjo telefono dangtelis, kurio jam staiga prireikė. Pabandė imti, nepasiekė, nusprendė, kad bus geriau apeiti iš kitos pusės. Kol ėjo, tėtis dangtelį pastūmė priešingon pusėn ir mažiui vėl teko keliauti aplink stalą. Tuomet dangtelis vėl pasistūmėjo į priešingą pusę :)) Kadangi prieš tai buvom kalbėję apie pamperso keitimą, tai pasakiau "atsinešk pampersą ir pasieksi"  Gedutis nubėgo ir norėjo paimti visą paką pampersų, mes sakėm- imk vieną!! Tačiau jis vistiek atsinešė kelis, o mes vis kartojom, kad užtenka vieno. Jis pasižiūrėjo į mus ... padėjo pampersų krūvelę ant stalo, o vieną numetė ant žemės ir atsistojo ant jo :) Tik tada mes su vyru supratom, kad mano pasakymą vaikas suprato pažodžiui (na, nieko keisto :))) ) ir apsidrausdamas atsinešė visą krūvelę !!!
Kai pirmą kartą paragavau risotto (arba daugiaryžio, kaip mūsų kalbininkai jį pakrikštijo... ), po to net sapnuodavau , kad valgau- taip skanu buvo :) Kurį laiką jau negaminau ir šiandien, po ilgų apmąstymų ką gi čia mums valgyti, vėl paruošiau Risotto su vištiena.

Reikės:
0,5 kg vištienos filė
2 svogūnų
poro
2 morkų
saliero stiebų
tarkuoto sūrio (aš dažnai nededu, jei jo neturiu)
2 l vištienos sultinio
100- 125 ml baltojo vyno
400 - 500 g ryžių
prieskonių
aliejaus

Eiga:
Gaminant risotto geriausia naudoti gilią keptuvę storu dugnu (taip tolygiai pasiskirsto karštis ir ryžiai puikiai troškinasi), tačiau aš tokios neturiu, todėl dažniausiai naudoju didelį puodą. Įpilu truputį aliejaus ir apkepinu žiedais pjaustytus svogūnus bei porus ir morkas (šįkart naudojau šaldytų daržovių rinkinį, tai morkų atskirai nekepinau), jie kepinami, kol truputį suminkštėja ir tampa permatomi, bet ne paruduoja. Tuomet sudedu gabaliukais pjaustytą vištieną, įberiu vištienos prieskonių bei pipirų ir vėl apkepu. Kol kepa, pasiruošiu vištienos sultinį. Tuomet į puodą įpilu truputėlį sultinio, suberiu daržoves ir dar patroškinu mėsytę. Kai vištiena pasitroškina, sudedu ryžius ir vyną (jį naudojau tik pirmąjį kartą, nes vėliau jau valgome kartu su vaiku, tačiau skonis su vynu išties žymiai geresnis, nes jis suteikia nepakartojamą prieskonį. Galima eksperimentuoti su skirtingais vynais, kaskart išgaunant vis kitokį skonį!), išmaišau ir vynui įsigėrus vis po truputį pilu sultinio ir pamaišiusi palieku risotto gamintis ant labai silpnos ugnies. Maišau tik tuomet, kai pilu sultinį. Ryžiams suminkštėjus (jie turi būti prisigėrę sultinio, tačiau dar truputėlį kieti), įmaišomas sūris ir risotto baigtas!



Per Kalėdas manęs laukė tikras netikėtumas- gavau net dvi receptų knygas! Išvydusi antrąją buvau šokiruota- ne tik dėl to, kad ir vėl receptai :))) , bet ir todėl , kad ji anglų kalba (aišku, čia nieko keisto, gi nacionaliniai receptai :) ) Išsigandau, kad nesuprasiu kas rašoma ir kas per produktai, bet pavarčius baimė dingo, nes viskas ten suprantama ir nieko egzotiško :)) Labai patiko tai, kad kiekiai rašomi ir gramais- labai patogu ir nereikės visko persivertinėti, norint gaminti.

Vyras juokėsi, kad dabar laukia kepinių metai :) , o aš nusprendžiau bent kartą per savaitę išmėginti po kokį naują receptą. Taigi, jei pavyks laikytis plano, šįmet turėtume paragauti per 50 naujų patiekalų!!!

Niekada nemėgau gaminti... Tiesą sakant, ne tik nemėgau, bet ir nemokėjau... Turiu nepaprastą talentą viską sudeginti, net tai, kas, atrodo, negali nepavykti ir prisvilti :) Laikui bėgant išmokau ruošti valgomą maistą , o vėliau ėmiau ir įdomesnių receptų ieškoti ar mėginti atkartoti tai, ką mėgstu kavinėse. Maisto gamyba netapo mano hobiu, gaminu, nes reikia valgyti , tačiau stengiuosi, nes norisi ne tik pavalgyti, bet ir mėgautis įdomiu, skaniu maistu.
Savaime suprantama, kad nemėgdama gaminti, niekada nemėgau ir kulinarinių knygų. Tiesa, vieną buvau nusipirkusi, bet, tiesą sakant, niekada nieko iš ten negaminau.... dabar ėmė graužti sąžinė ir prie kelias dienas ją atsiverčiau :) Šiuo metu, kai viena po kitos buvo išleistos kelių garsių žmonių virtuvės knygos, susidomėjau jomis ir per Kalėdas buvau labai nustebusi, kai vieną jų radau po eglute :) Keista... bet ji mane taip pradžiugino, kad Kalėdų dieną visą ir perverčiau :)
Kalėdų senis man išrinko Lino Samėno „Virtuvės knygą" - pasirinkimas išties puikus, nes ši knyga, skirtingai nei kitos, parašyta profesionalaus virėjo, kuriuo žaviuosi dar nuo seniau vykusio TV šou laikų, o ir dabar, jei turiu laiko, pažiūriu trumpas kasdienines laideles. Taip pat džiaugiausi IKI laikraštukuose spausdinamais paprastais ir praktiškais jo patarimais. Labai patiko ir tai, kad knygoje yra ne tik receptų, bet dar daugiau puikiųjų Lino patarimų!!!

Tos šventės toks dalykas... visus metus lauki, galvoji kuo pradžiuginti artimuosius, renki ir perki dovanas, ruošiesi, puošiesi ir t.t. O jos taip greit ateina ir dar greičiau praeina...


Kalėdų senis jau atsisveikina iki kitų metų, o aš linkiu gerų, laimingų 2010- ųjų! Lai jie būna geresnis už praėjusius metus! Tikiu, kad nespėsim apsidairyti ir vėl mus įsuks šventinis šurmulys :)