Kai pirmą kartą draugė pavaišino Tiramisu kavinėje, buvau apsvaiginta nuostabaus skonio! Kai po kurio laiko ir mūsų vietiniai prekybos centrai pradėjo prekiauti šiuo gardumynu, jis iškart tapo mano favoritu. Visada maniau , kad namie jo pasigaminti neįmanoma ir nė negalvojau apie tai, tačiau kai vasarą išmokau pagaminti Maskarponės tortą, nusprendžiau, kad galima pamėginti ir Tiramisu.
Reikės:
5 kiaušinių
150 g cukraus
250 g mascarponės sūrio
250g ricottos sūrio
truputėlio druskos
truputėlis želatinos
Biskvitinių Damų pirštelių
stiprios kavos
smulkinto šokolado
nesaldžios kakavos miltelių

Eiga:
Pasiruošiu stiprios nesaldintos kavos ir palieku ją atvėsti.
Tuomet atskiriu kiaušinio trynius ir baltymus, trynius išsuku su cukrumi iki baltumo ir įmaišau mascarponės bei ricottos sūrį. Viską išsuku iki vientisos masės.

Baltymus su druska išplaku iki standžių putų ir įmaišau į trynių-sūrio masę. Tuomet sudedu išbrinkintą želatiną ir vėl gerai viską sumaišau.

Indo, kuriame planuoju patiekti Tiramisu, dugną patepu kremu, tuomet iškloju Damų piršteliais, iki pusės pamirkytais kavoje (mirkyti reikia LABAI trumpai ir tik iki pusės, patogiausia tai daryti juos paguldžius ant šakutės ir prilaikant iš viršaus), biskvitą pabarstyti tarkuotu šokoladu, tuomet vėl dėti sluoksnį kremo ir taip sluoksniuoti tol, kol bus sunaudoti visi piršteliai bei kremas. Paskutinis sluoksnis turi būti kremo, jis smarkiai apibarstomas kakava ir tarkuotu šokoladu. Paruoštą desertą per naktį palaikyti šaldytuve ir kitą dieną patiekti.
Šį kartą stengiausi, kad būtų ne tik skanu, bet ir gražu, todėl naudojau torto formą su nuimamu šonu. Pirmiausiai išrikiavau pirštelius ratu, prie formos sienelės, o tuomet jau dariau visa kita. Kitą kartą darydama nupjausiu pirštelio apačią- taip jie tvirčiau stovi, be to, taip galima reguliuoti aukštingumą, pagal produktų kiekius.

Daugumoje receptų Tiramisu gaminamas vien iš mascarponės ir be želatinos. Pirmą kartą ir aš taip dariau, tačiau mascarponės sūris yra gana riebus ir man desertas gaunasi per sunkus, todėl aš pusę mascarponės keičiu į lengvesnį ricottos sūrį. Želatiną naudoju dėl to, kad pirmą kartą desertas  sustingo tik antrą dieną... pirmą ant dugno buvo kažkas panašaus į ištirpusius ledus :)
Nuo praėjusių metų Kūčias švenčiam namie, savo mažoje šeimoje. Pernai turėjau DIDELĮ galvos skausmą kaip pagaminti tuos 12 patiekalų... Reikėjo ko nors įdomaus, skanaus ir būtinai greit pagaminamo :) Perskaičiau begalę įvairiausių receptų ir Kūčių dieną praleidau virtuvėje. Rezultatas buvo neblogas, šįmet tikiuosi dar geresnio.
Pats pačiausias Kūčių vakaro patiekalas- Silkė su brokoliais ir vynuogėmis. Pasirinkau šį receptą, nes intrigavo produktai, kurie lyg ir nedera tarpusavyje, bet... viskas taip puikiai dera, kad reikia spėti paragauti tos silkės, kol dar yra :)
Taigi, reikės:
brokolio
silkės
vynuogių be kauliukų
citrinos
aliejaus
lukštentų saulėgrąžų
svogūno

Eiga:
Pirmiausiai susmulkinu brokolius ir geras 5 minutes juos blanširuoju karštame vandenyje. Paskrudinu saulėgrąžas, aliejuje pakepinu smulkiai pjaustytą svogūną (šįkart naudojau raudonąjį ir baltąjį svogūnus), vynuoges supjaustau puselėmis, silkę gabaliukais, viską sumaišau ir užpilu citrinos sultimis.




Mes labai mėgstam vištieną ir itin dažnai ją valgom. Kartais pritrūksta fantazijos kaip KITAIP ją paruošti, kad nebūtų nuobodu... Labai skaniai valgėme pyragą, o kartą ekspromtu gavosi pyragėliai :) Tiesiog apsižiūrėjau, kad ne tokios tešlos nusipirkau...
Receptukas labai paprastas- atsišildau šaldytą tešlą (renkuosi tą pakuotę, kur būna 6 lapeliai). Kol tešla šyla, gabaliukais ar nedidukėmis juostelėmis susipjaustau vištienos file, įtrinu ją prieskoniais ir palieku pasimarinuoti šaldytuve. Kai tešla atšyla, lapelius pjaunu perpus ir tą puselę dedu į tartalečių formą, gaunasi kaip krepšelis. Tuomet į tą krepšelį įdedu šiek tiek vištienos, daržovių, įpilu kelis lašiukus grietinėlės (jos galima nenaudoti, bet tuomet vištiena būna sausoka) ir kišu į iki 180-200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepu apie 20 minučių, kol tešla paruduoja. Skaniausi karšti, kaip antras patiekalas, bet galima valgyti ir šaltus, kaip sotų užkandį.

Kai yra kokia proga progelė, man smagiau NEvalgyti namie- tada ir gaminti nereikia, ir maistas kitoks, ir šiaip aplinka pasikeičia :) Deja, dabar tam labai nepalankus metas... krizės, pandemijos... taigi sėdim namie ir teks valgyti nekeičiant aplinkos, bet juk vistiek norisi ko nors įdomesnio ir skanesnio nei kasdien :)
Prieš kurį laiką Neringos puslapyje radau labai įdomius įtrūkusius sausainius. Vis ruošiausi pabandyti (šokoladas jau gerą savaitę sutrupintas ir laukia sunaudojimo :) ), bet vis kažkaip gal ryt... Visgi vakar susikaupiau ir paruošiau tešlą, kad pernakt pastovėtų šaltai, o šiandien galėtume smaguriauti.
Taigi, sausainiams reikės:
225 g smulkinto šokolado
cukraus (dėjau tik truputį)
2 kiaušinių
110 g sviesto
2 stiklinių miltų
1/2 a.š. kepimo miltelių
truputėlio druskos
cukraus pudros sausainiams apvolioti

Eiga:
Ištirpiname sviestą bei šokoladą. Kol masė vėstą, išplakame kiaušinių baltymus, tuomet po truputį sudedame cukrų, trynius, supilame atvėsusią sviesto/šokolado masę. Tuomet beriame miltus bei kepimo miltelius , druską ir maišome, kol masė tampa kietoka. Tada masę nakčiai įkurdiname šaldytuve. Kitą dieną formuojame rutuliukus, juos apvoliojame cukraus pudroje ir sudėję ant kepimo popieriumi išklotos skardos kepame 165 laipsnių temperatūroje geras 15 minučių (kepimo laikas iš tiesų toks neapibrėžtas... suėjus 10 min pro stiklą stebėjau kaip sausainiai kepa ir išjungiau tuomet, kai jie pradėjo trūkinėti. Dabar net manau, kad galėjau dar minutę kitą palaikyti)
Iškepusius sausainius paliekame atvėsti ir laikome sandariame indelyje (jei pavyksta išsaugoti nesuvalgytus :) )

Sausainiai gavosi nuostabūs ir tikrai dar ne kartą kepsiu! Manieji gavosi ne tokie šventiškai balti, bet vistiek be galo skanūs!!!



Pastaruoju metu gyvename amžinam remonte, panašu, kad tai tęsis dar ilgai... Na, bet po truputį viskas bus gražu!

Dabar artėja laikas, kai reikės įrengti vaikų kambarį. Minčių ir svarstymų ta tema daug- vaikas dar visai mažutis, norisi sukurti jam vaikiškai spalvotą ir linksmą pasaulį, kuris atspindėtų vaikystę, tuo pačiu norisi, kad po kelerių metų nereikėtų visko iš esmės keisti atsibodus spalvoms ar atsiradus naujam šeimos nariui... Kaip rasti tą aukso viduriuką kol kas nežinau... Vartant galerijas internete, akys dažniausiai krypsta link dviaukščių variantų- tiek dviaukščių lovų (bet... ar verta tokią įsigyti, jei antra lova bus tuščia neribotą laiką :) ), tiek paaukštintos lovos ir išnaudotos erdvės po ja? Kompiuteris pilnas įvairių įvairiausių pavyzdėlių, jau pati baigiu pasimesti juose, todėl po truputį kelsiu čia.
Taigi, pradedam!
Nesenai radau Italų firmą Tumidei, gaminančią labai įdomią Tiramolla kolekciją. Čia gal nėra tos vaikiškos svajonės , tačiau, manau, kad bent jau dalis baldų puikiai tinka tiek darželinukui, tiek paaugliui.